Dzūkai tikisi giedros ir norėtų iki Joninių baigti šienapjūtę

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Viena po kitos bėgančios dienos artina birželio vidurį, o šis mėnuo ūkininkams labai svarbus, nes reikia šienauti pievas. Vis tik Dzūkijoje šiemet  vienas iš svarbiausių vasaros darbų yra ženkliai kitoks nė buvo prieš penkerius metus ar dešimtmetį. Pasikeitė orai, pašarų ruošimo technologijos, keičiasi ir žemdirbystės kryptys.

                                  Šienavimo, grėbimo talkų jau beveik nebeliko

                 Visi kalbinti pašnekovai teigė, kad šienapjūtė dabar jau ne be ta, kokia buvo prieš dešimtmetį.  Lazdijų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Albinas Jurčiukonis pirmiausia akcentavo, kad darbus rikiuoja ne tik žemdirbiai, o ir orai. Klimatas tikrai pasikeitęs, labiau primena atogrąžas, nes nuo ryto būna tvanku, o po pietų – lyja.

                 Pasak A. Jurčiukonio, dabar šienapjūtės talkų, kai tekdavo dirbti prakaitui per visą kūną srūvant, jau retai kur bepamatysi. Ūkininkai tikrai laiku suspėjo apsirūpinti nauja technika, laiku Lietuvą pasiekė ir naujos technologijos. Todėl pašarus galima ruoši ir esant prastesniems orams. Populiariausia – gaminti į ritinius vyniojamą šienainį. Netgi smulkesni Lazdijų ūkininkai jau spėjo nusipirkti šiam pašarui reikalingos technikos. O tiems, kas jos neturi,  tikrai, kaip prieš kokius 5 m. nereikia laukti eilėse, paslaugas gali nusipirkti iškart. Lazdijiškiai netgi važiuoja ir ritinius vynioja kituose rajonuose.

                 Didelę patirtį turintis Lazdijų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas yra susirūpinęs, jog kai kurie ūkininkai elgiasi neatsakingai ritinius palikdami gulėti pievose. Juos reikėtų iš karto suvežti ir tvarkingai sukrauti. Žolę suvyniojus vyksta fermentacija, po kiek laiko,  ritinius judinant,  ji vėl prasideda, šienainis gali tapti rūgštokas, o toks labai netinka avims.

                 Siloso lazdijiškiai dar negamina, nes kukurūzai labai maži, o dobilai irgi tik auga.

A. Jurčiukonis sakė, kad  rajone šienaujami plotai beveik nekinta bet gyvulininkystės kryptis keičiasi. Pirmiausia todėl, kad mažėja karvių. Priežastys yra 2 ir jos būdingos ne tik Lazdijų r., o ir visai Dzūkijai. Žmonės sensta, jiems sunku laikyti net dvi ar vieną karvutę. Gyventojų mažėja, kai kurie kaimai jau beveik tušti, negyvybingi.  Jaunesni lazdijiškiai  ūkininkai vis dažniau atsisako pienininkystės ir pereina prie mėsininkystės, augina mėsinius galvijus. Pieno ūkių savininkų entuziazmą pakerta ir nusvarina rankas vis mažėjančios pieno kainos, neaiškios perspektyvos. Ūkininkai negali nieko planuoti, numatyti, ruoštis rytojui, nes kiekvieną dieną gali išeiti naujas ministro įsakymas ir viskas bus nukirsta kaip kirviu.

                 Orai tikrai nepalankūs, giedros dar tik laukiama

                 Alytaus r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius irgi teigia, kad, kol kas, birželio orai šienapjūtei nėra palankūs. Paskutinėmis gegužės savaitės pradžioje šienapjūtė prasidėjo, bet lietūs ją greitai nutraukė. Lijo dvi savaites, šieną vartyti teko tiesiog ,,nugriebiant“ saulėtas valandas. Pats ponas Stasys padėjo jį ruošti kaime gyvenančiai mamai, ir nušienautai žolei teko pradalgėse gulėti dvi savaites.

                 Vis tik  Alytaus r., kaip ir visoje Alytaus apskrityje žolė yra gera, aišku, ten, kur ji buvo tvarkingai patręšta. Gegužės mėnuo ūkininkus gąsdino sausra, bet, per balandžio liūtis, iškrito daug kritulių. Drėgmės užteko, ypač žemesnėse vietose.  Nupjautą žolę ūkininkai vynioja į ritinius, gamina šienainį. Tik smulkesnių ūkių savininkai  vynioja džiovintą šieną.

                 Šienapjūtė dar tikrai vyks iki Joninių, tik tuomet ją tikimasi pabaigti.

                 Pasak S. Supranavičiaus, šis pavasaris ir vasaros pradžia dar labiau  nepalankus buvo daržovių augintojams, jos blogai dygo ir prastai auga. Netgi bulvės.

                                  Mažėja karvių, mažėja ir pievų…

                 Varėnos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta, paklaustas apie šienapjūtę, pirmiausia atsidūsta. Šienapjūtės šio rajono laukuose jau kaip ir neliko. Ir ne tik, todėl, kad bendrovės, stambiausi ūkininkai gamina šienainį. Netoliaregiška politika jau rodo tikruosius rezultatus. Varėnos ūkininkai, kurie dirba tikrai nenašias žemes, dzūkišką smėlį, vienas po kito atsisako pieno ūkių. Netgi stambūs ūkininkai, kurie buvo daug investavę, pasistatę tvartus, pradeda verstis tik augalininkyste.

                 J. Kalanta sakė, kad, per 5 m, karvių kasmet sumažėdavo po 600 ir dabar jų liko tik 2 tūkst. 60.  Ilgą darbo stažą turįs žemės ūkio vadovas retoriškai klausė, tai kokia gali būti šienapjūtė?  Karvei reikia paruošti po toną žolės, o jeigu jau turi dvi – esi ponas. Kai karvių mažai, žolės, šieno, šienainio irgi mažai tereikia.

                 Varėniškiai karvučių atsisako, dėl vis mažėjančių pieno kainų, niūriausia prognozė, kad jos kris iki 30 centų. Be to, supirkimo kainos labai įvairios, nes bendrovėms ir stambiems ūkininkams mokama daugiau, pieno kooperatyvų nariams – jau kitaip, o smulkiesiems – dar kitaip.

                 Varėnos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas yra įsitikinęs, kad mėginimai mažinti išmokas už pievas ir ganyklas tiems, kas nelaiko gyvulių, tikrai nebus efektyvia priemone. Protingos politikos kaimo atžvilgiu nebuvo ir nėra,  sąlygas nežabotai diktuoja pieno perdirbėjai.

                 J. Kalanta turi statistiką, jog Varėnos r. dirvonuoja tik apie 6 tūkst. hektarų. Nors žemės – nenašios, bet žalienos auga puikiai, pagal pašarinius vnt. neatsilieka nuo geresnių žemių. Vis tik ūkininkai renkasi augalininkystę, ekologinius ūkius, laukia išmokų. Vedėjas pripažįsta, kad karvių mažėja ir todėl, kad kaimas sensta, yra daug žmonių, kurie nepajėgia gyvuliukų laikyti net savo reikmėms.

                 J. Kalanta  apgailestauja, kad rajone ir bulvių auginama vis mažiau, nors yra sukaupta ilgametė patirtis, buvo ir specializuojamasi. Deja, realizuoti derlių taip sunku, kad bulvių plotai vis mažėja.

                 Varėnos r., kaip ir visoje Dzūkijoje, birželio mėn. vyrauja lietingi orai, kurie šienapjūtei tikrai nepalankūs. Vis tik ir varėniškiai, ir kitų Dzūkijos r. gyventojai  pašarus ruošia ir tikisi, kad antroji birželio pusė bus giedresnė.

                 Praeitą savaitgalį ir pirmomis šio savaitės dienomis pievose subolavo šimtai baltų šienainio ritinių, padaugėjo ir į ritinius suvynioto džiovinto šieno.