Dzūkams kirsti žiemkenčius trukdo liūtys, o vasarojus – dar nesubrendęs

Laima Stankevičiūtė “ŪP“

Ilgai laukę pjūties pradžios dzūkai ir vėl priversti laukti. Vos 3 ar 4 dienas kombainus jau buvo galima išvairuoti į laukus, bet lietūs darbymetį nutraukė. Nors nutraukė ne vien lietūs,  per gana rudeniškus pirmuosius vasaros mėnesius žiemkenčiai dar nesuspėjo subręsti.

                      Pirmieji Dzūkijoje, praeitą trečiadienį,  javapjūtę pradėjo varėniškiai, o lazdijiškiai ir alytiškiai dar tik žvalgėsi į dangų. Savaitės viduryje ir jie pradėjo pjūties darbus.

                      Varėnos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta  papasakojo, kad įsibėgėjusią javapjūtę nutraukė savaitgalio lietus. Vakar, pirmadienį, Varėnos r. vėl lijo, todėl kalbos apie darbus  šiomis dienomis nė negali būti.

                      Varėniškiai kūlė žiemkenčius, nes vasarojus, dar nesubrendęs ir nesunokęs. Nors Gediminas Baublys iš Dvarčių k. kol kas nukūlė tik žieminius kvietrugius, nes jo laukuose  žieminiai rugiai – dar žali.

                      J. Kalanta teigė, kad derliumi galima tik džiaugtis. Varėnos žemių našumas – tik 32 balai, o kvietrugių prikulta po 3 t iš hektaro.

                      Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, kol kas kalbėti apie kitų kultūrų derlingumą yra anksti. Viskas priklauso ir nuo žemės, ir nuo veislės, ir nuo sėjos laiko bei orų. Kol kas neįmanoma  prognozuoti avižų derliaus, nes Dzūkijoje jos – dar pusžalės.  Vasariniai rapsai – irgi dar labai žaloki,  greičiausiai juos bus galima kulti tik po savaitės.

                      Žemės ūkio bendrovė ,,Tėviškė“ javapjūtę irgi pradėjo trečiadienį. Bendrovės vadovas Vytautas Ramanauskas sakė, kad laukuose dar buvo drėgnoka, bet buvo griekas nedirbti ir laukti. Kirto žieminius rapsus, kvietrugius ir rugius, nors kai kuriuose laukuose šie dar nesunokę. Kol kas labiausiai pradžiugino kvietrugiai, kurių prikūlė po 3,7 t iš hektaro. Dzūkiškam smėliukui – tai puikus derlius. Rugių byrėjo po 2,5 t, o rapsų – po 2 tonas. Javų drėgnumas buvo 15 – 16 proc., jie tiko ventiliuoti.

                      Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas taip pat pritarė, kad vasariniai javai dar žaloki. Žiemkenčių drėgnumas buvo geras: 12, 5 – 13 procentų.

                      Kol kas E. Samauskas, kuris ir pats augina grikius, nespėlioja, kokį derlių prikuls. Rugpjūčio pradžioje grikiai visai pabaigs žydėti, šiemet laukai žavi tankia žiedelių baltuma. Tik bitės grikių beveik nelanko, tiesiog tų bičių – labai mažai. Todėl tikėtis gausaus derliaus – kaip ir negalima.

                      Dar Varėnos ūkininkų vadovui bei kitiems žemdirbiams labai neramu dėl avižų. Jeigu po užvakarykščių ir vakarykščių liūčių prasidės kaitra, tuomet tiesiog sudegins avižas, kurios dabar – pusžalės.  V. Ramanauskas teigė, jog norėtųsi saikingo lietaus, nes visai be kritulių irgi būtų blogai.

                      Varėnos meteorologijos stoties, kuri įsikūrusi Senojoje Varėnoje, viršininkė Neringa Krisiulevičienė sakė, jog po keturių dienų karščių, savaitgalį,  prasidėjo lietūs. Nors orai Dzūkijoje atvėso tik vakar, pirmadienį. O sekmadienį užfiksuotas karščio rekordas – 34,6 laipsnio.

                      Tokių karščių ir bijo varėniškiai ūkininkai, kad aukšta šilumos temperatūra nesudegintų dar nesubrendusių grūdų.

                      Visi kalbinti pašnekovai sakė, kad nuo trečiadienio iki sekmadienio prie ,,Kauno grūdų“ filialo  Alytuje teko ilgokai sugaišti. Vakar eilių jau nebuvo. V. Ramanauskas sakė, kad didelės eilės ne kasdien išsirikiuodavo, juk ir ventiliatorių darbas turi įeiti į ritmą.