Dzūkijoje mažėja kenksmingų, pajuodusių, sueižėjusių, samanomis apžėlusių stogų

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Šių metų pradžioje  ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai pradėti raginti pasinaudoti parama ir keisti asbestinę stogo dangą.  2012 –iesiems vis labiau  skubant į pabaigą,   jau galima pasižvalgyti, keičiasi Dzūkijos peizažas, ar nesikeičia? Ar gražėja svarbiausias  statinys – gyvenamasis namas, o kartu ir visa sodyba.

                                           Škvalas šluote nušlavė šiferio stogus

                      Tik jau labai garbaus amžiaus žmonės prisimena, kaip šeštajame dešimtmetyje,  ir  dar vėliau,  buvo sunku gauti šiferio stogams, tuomečiuose vykdomuosiuose komitetuose netgi eilės buvo sudaromos. O žmonėms per priėmimo valandas tekdavo lankytis pas vykdomųjų vadovus ir maldauti  tuomet pačios geriausios ir geidžiamiausios  stogo  dangos.

                      Metams bėgant asbesto danga sueižėjo, ją tenka nuolat lopyti. Kokia ji nesaugi,  Dzūkijos žmonės įsitikino,  per daugiau nė prieš dvejus metus siautusį škvalą. Tuomet gamtos stichija šluote nušlavė ištisų kaimų  stogus, šiferio lakštai sueižėjo į aštrias šukes.

                      Žmonėms  vis labiau nerimą kelia ir  mokslininkų teiginiai, kad senojo  asbesto danga kenkia sveikatai.

                      Šių metų sausio viduryje  pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“  pradėta įgyvendinti priemonė, pagal kurią galima  gauti paramą kenksmingai gyvenamųjų namų dangai keisti.   Priemonei ,,Asbestinių stogų keitimas įgyvendinimas“ skirta 60 mln. Lt, ji baigsis kitų metų birželį.

                                           Informacijos ir pagalbos tikrai užteko

                      Visi kalbinti pašnekovai pripažino, jog kaimo žmonės tikrai norėjo sveikatai saugios, audroms atsparios dangos, bet pradžioje pildyti paraiškų neskubėjo.

                      Varėnos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta prisiminė, kad jis buvo tarp būrelio tokių skyrių vedėjų, su kuriais tarėsi  Saulius Silickas,  NMA direktorius. Tuomet ir  nuspręsta, kad   savivaldybių gyventojams padės jų administracijų ir seniūnijų darbuotojai.

                      Seminarai buvo rengiami darbuotojams, kad šie tvarkingai užpildytų paraiškas. Kaimo žmonės irgi kviesti  į seminarus, kur jiems aiškinta, kokios išlaidos ir kokia jų dalis bus kompensuojama. Paraiškas galėjo teikti visi kaimo gyventojai, kurių gyvenamoji vieta kaime deklaruota ne trumpiau kaip 5 metus.  Iš programos finansuojama iki 50 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. Lt vienam pareiškėjui. Parama teikiama asbestinių  stogų atliekoms transportuoti ir tvarkyti,  taip statybinėms medžiagoms stogui pirkti. Tai yra izoliacinis sluoksnis,  danga, vėjalentės, karnizai – laštakiai, lietaus nuvedimo sistema, sniego užtvara, kraigas.  

Paramos panoro septyni šimtai gyventojų

NMA   Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus vedėjas Vladas Lagoneckis  teigė, kad rezultatai – nustebino. Tikrai nesitikėta, kad Alytaus apskrityje bus pateikta 700 paraiškų.  

                      Visi žemės ūkio skyrių vadovai sakė, kad žmonėms buvo padedama seniūnijose, kur už žemės ūkį atsakingi darbuotojai pildė paraiškas. Jeigu kaimo gyventojas atvykdavo į  savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, niekas jo nesiųsdavo atgal į seniūniją. Paraišką padėdavo užpildyti.  Apie 90 proc . pateiktų paraiškų pildė savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai.

                      Dabar žemės ūkio skyrių ir seniūnijų darbuotojai padeda pildyti mokėjimo prašymus.

                      V. Lagoneckis sakė, kad padėti stengėsi ir agentūros darbuotojai. Jie vykdavo į rajonus ir priimdavo paraiškas.

                      Kaip jau visuomet būna, sunkiau buvo norus ir galimybes suderinti Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių ir Veisiejų regioninių parkų  namų savininkams. Jiems teko kreiptis  ne tik į savivaldybių  Architektūros skyrius, o ir  į šių saugomų teritorijų administracijas ir gauti tam tikrus aprašus.  Su Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio specialistais stogų keitimą teko derinti tiems savininkams, kurie gyvena paminklais pripažintuose namuose.

                        Dzūkijos nacionalinis parkas puošiasi ryškesnėmis spalvomis

                      Dzūkijos nacionalinio parko vyriausiasis specialistas – kraštotvarkininkas  Romas Balčius sakė, kad parko gyventojai gali pirkti  norimą dangą: šiferį be asbesto, aliuminę arba metalinę skardą. Jiems tik teko rinktis, kokios spalvos ji bus: ruda, tamsiai pilka ar žalia? Nes  – tai yra Dzūkijos nacionalinio parko spalvos. Išimtis  –  Zervynų kaimas, kurio statusas – architektūros paminklas. Čia stogų negalima dengti blizgiomis metalo spalvomis, čerpių imitacijomis, tenka rinktis lygią aliuminę skardą.  Antra vertus, nors parkas yra nacionalinis,  bet stogai nedengiami tradicine dzūkiška danga – skiedromis. Vadinasi, saugomi namai dengti, pavyzdžiui švediška skarda.  

                      Iš šio projekto paramos paprašė tik pora dešimčių  Dzūkijos nacionaliniame parke įsikūrusių gyventojų. Vis tik R. Balčius pastebėjo, kad parke jau tenka atprasti nuo kraštovaizdžio, kuriame dominavo pilkas šiferis. Vis daugėja rudų, tamsiai pilkų ir žalių stogų, ir pradžioje tai gali keistai atrodyti. Logiška, kad gyventojai pirmiausia stengiasi pakeisti gyvenamojo namo dangą, tam skirta ir parama. Vis tik Dzūkijos nacionaliniame parke, dar yra daug  kitų statinių, dengtų šiferiu.

                      Lazdijų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Albinas Jurčiukonis, kuravęs šį darbą rajone, teigia, kad gyventojai prie saugomų teritorijų reikalavimų jau įprato. Vis tik jis pastebi, jog kai kurie iš tų reikalavimų yra labai nepalankūs ūkininkams. Pasak didelę patirtį turinčio žemės ūkio darbuotojo,  tikrai turėtų skirtis reikalavimai vietiniams, prosenelių ar senelių sodybose gyvenantiems ūkininkams ir naujai besikuriantiems.

                                            Nešaltas ruduo – palankus remontų darbams

                       V. Lagoneckis informavo, kad daugiausia, net 318 paraiškų gauta  iš  Alytaus r. gyventojų, varėniškiai pateikė 174, lazdijiškiai – 154. Druskininkų savivaldybėje yra tik 2 seniūnijos – Leipalingio ir Viečiūnų – kenksmingą stogo dangą pagal šią programą panoro pakeisti 54 gyventojai.

                      Tarp daugiausia paraiškų pateikusio Alytaus r. gyventojų aktyviausiai paramos siekė gyveną Alytaus seniūnijoje. Šios teritorija supa Alytaus m., paraiškas pateikė 65 namų savininkai. Butrimonių ir Daugų seniūnijose tokių buvo po 34, Miroslavo – 31, o kitose – po daug mažiau. Alytaus r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius sakė, kad iš viso teko konsultuoti net 824 gyventojus. Užpildytos 322 paraiškos, bet 4 namų savininkai apsigalvojo ir NMA jų nepateikė.

                      V. Lagoneckis paminėjo ir skaičių – 260 – tiek Alytaus apskrities gyventojų  stogus jau uždengė nauja danga.  Iki metų pabaigos darbus baigti turėtų dar 40 gyventojų.

                      J. Kalanta patvirtino, kad šiltas lapkritis leidžia tęsti darbus, ir Varėnos rajone yra sodybų, kurių gyvenamųjų namų stogai dabar keičiami.

                                            Sodybose – dar daug pastatų su asbesto danga

                      Pašnekovų rūpėjo paklausti, ar ši parama akivaizdžiai pakeis Dzūkijos kraštovaizdį, kiek pagražės vienkiemiai, kaimai ir miesteliai?  Juk vienas iš jos tikslų ir buvo: kelti kaimo estetinę gerovę.

                      A. Jurčiukonis teigė, jog Lazdijų rajonas tikrai kasmet gražėja, bet tai  daugiausia yra ūkininkų nuopelnas. Vis gausėja  sodybų, kur ne tik gyvenamieji namai, o ir ūkiniai pastatai, kiti statiniai  apdengti gražiomis dangomis. Žemės ūkio ir melioracijos  skyriaus vedėjo pavaduotojas taip pat teigė, kad kraštovaizdis pagražės ir dėl šios programos. Juk daugiau kaip pusantro šimto namų turės ir nekenksmingą,  ir gražią dangą. Lazdijų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas  Algimantas Pipiras į darbą  kasdien  vyksta  iš Alytaus, o ir po rajoną dažnai važinėja. Jis patvirtino savo pavaduotojo žodžius, kad atnaujinami pastatai tikrai keičia kaimo vaizdą. Beje,  Lazdijų r. puošia ir daug gražių kaimo turizmo sodybų.

                      Didžiausio plotu Lietuvos rajono – Varėnos – kraštovaizdžio 174 nauji stogai tikrai  labai  nepakeis.  Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Kalanta  įsitikinęs,  kad varėniškiams tikrai netrūko informacijos ar žemės ūkio specialistų pagalbos pildant paraiškas. Vis tik J. Kalanta akcentavo, kad ir pačiam gyventojui teko investuoti savo lėšų, o ir parama gaunama tik atlikus visus darbus. Daugiausia tarp gražėjančių sodybų šeimininkų yra tokių, kuriems padėjo vaikai. Norėdami išsaugoti gimtuosius namus, jie parėmė finansiškai, padėjo atlikti remonto darbus, išvežti kenksmingą asbesto dangą.

                      J. Kalanta pripažino, kad rajone dar yra daug ūkinių pastatų dengtų šiferiu, bet ūkininkavimas – tai verslas, todėl iš šios programos jam parama neskirta.

                      Kiti pašnekovai  irgi patvirtino, jog sodybose dar yra  daug ne tik ūkinių pastatų, o ir lauko virtuvių, pavėsinių, stoginių ir kitų pastatų dengtų šiferiu.

                      Parama nebuvo skiriama ir savivaldybių teritorijose įsikūrusių sodų bendrijų namų savininkams, nors tarp jų vis daugėja gyventojų, kurie  seniūnijose deklaruoja nuolatinę gyvenamąją vietą. 

Autorės nuotraukos.