Etnokultūrinė vasaros stovykla Alovėje „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip senoliai darė“

2015 m. rugpjūčio 10 – 14 d. Alytaus r.  Alovės pagrindinėje mokykloje vyko tęstinė vasaros etnokultūrinė stovykla gabiems mokiniams „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip senoliai darė“. Dėkojame Alytaus rajono savivaldybei už  finansuotą vasaros užimtumo projektą, kuris suteikė galimybę pagilinti etnokultūros žinias, susipažinti su Lietuvos etnografiniais regionais, tradicijomis ir papročiais.

Stovyklautojus, atvykusius į Alovės pagrindinę mokyklą, pasveikino etnokultūros stovyklos „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip senoliai darė“ vadovės R. Miškauskienė ir S. Kaminskienė. Stovyklos pradžią paskelbė vėliavos iškėlimas, vadovių įžanginis žodis, stovyklos šūkio kūrimas, taisyklių aptarimas.

Alytaus mieste vyko susitikimas su menininke Marijona Zenkevičiene. Rodydama savo dirbinius, ji papasakojo, kaip gimė idėja juos kurti, kaip ir iš ko jie gaminami. Matydami sutrūkinėjusias menininkės rankas, stovyklautojai suprato, kiek daug reikia kantrybės, kruopštumo, laiko ir didelio noro, kad gimtų medinis dirbinys.

2015 – ieji etnografinių regionų metai, todėl vaikai dirbdami grupėse ir pasinaudodami informacinėmis technologijomis, gilinosi į etnografinių regionų tautinių drabužių panašumus ir skirtumus, juos aptarė. Rumšiškių liaudies buities muziejuje dalyvavo edukacinėje programoje  „Lietuvos kaimo gyventojų kasdienė ir šventadieninė apranga XIX a. – XX a. 4 deš.“ Čia buvo demonstruojama senieji moterų, vyrų ir vaikų drabužiai: marškiniai, sijonai, liemenės, prijuostės, kelnės, švarkai, galvos apdangalai ir apavas. Iš muziejininkės  pasakojimo vaikai sužinojo, kuo skyrėsi kaimo ir miesto žmonių apranga, kaip vadinosi ištekėjusių moterų galvos apdangalas, kuriame etnografiniame regione buvo pačios puošniausios prijuostės, kur juosdavo juostas, ar vyrai nešiodavo skareles, kaip jas nešiodavo ir kt.  Sužinojome iš kokių audinių buvo siuvami drabužiai. Mums labai patiko, kad ne tik pamatėme, išgirdome, bet ir liesdami, čiupinėdami pajutome namie austo vilnonio audinio šiurkštumą,  lininio švelnumą ir net galėjome pasimatuoti iš namie austos drobės pasiūtas vyriškas kelnes, lininius marškinius, tradicinio kirpimo sijoną, liemenę, susijuosti rinktine juosta, pasirišti prijuostę, apsiauti klumpėmis. Pamatėme ir sužinojome, kaip vadinosi apavas: čempės, vyžos, naginės. Smagu stovyklautojams  buvo dalyvauti muziejininkės   organizuotose komandinėse varžybose, nes jose atlikdami teorines ir praktines užduotis, galėjo pasisakyti kiekvienas.

Trečios dienos rytą pradėjome žaidimais „ Skulptūra“, „Fotoaparatas“, „Estafetė su laikraščiu“ ir kt., kurie lavina vaikų emocinį intelektą, moko dirbti komandoje. Daugų bendruomenės namuose vyko edukacinis užsiėmimas „Saldžiosios bandelės“. Nors kepėjos pagamintą tešlą buvo sunku minkyti, stovyklautojai labai stengėsi ir su jos pagalba pasigamino bandeles su obuoliais ir džemu.  Kol bandelės kepė, vaikai apžiūrinėjo bendruomenės namuose eksponuojamus daiktus, spėliojo, kiek jiems metų, kas tokių daiktų dar turi savo namuose. Visi vaikai pabandė malti grikius senovinėmis girnomis, siūti kojine siuvimo mašina.

Ketvirtąją stovyklos dieną vadovės R. Miškauskienė ir S. Kaminskienė paskelbė „Kūrybiškumo ir saviraiškos diena“. Vaikai klausėsi vadovių paskaitėlės „Smėlio technika dailėje“. Jos metu stovyklautojai susipažino su smėlio technikos kūrimo procesu dailėje, eskizų kūrimu ir panaudojimu. Stovyklautojai noriai pasinėrė į pasakų herojų nuotykius, kurie atgijo jų kūrybiniuose darbuose – spalvoto smėlio paveikslėliuose. Pamažu ryškėjo pasakų herojai: stirniukas Bembis, Bartas Simsonas, peliukas Mikis, liūtukas Simba ir kt.  Matydami vis gražėjantį savo darbelį, vaikai dar smalsiau ir kruopščiau stengėsi jį padaryti, o padarius  gėrėjosi, rodė vieni kitiems ir noriai fotografavosi su savo darbeliu. 

Kūrybiškumo ir saviraiškos dieną apibendrino stovyklautojų sukurti plakatai „Mano emocijos“. Iš tiesų piešimas smėliu yra puiki dailės terapijos rūšis, per kurią pasineriama į savo mintis, išlaisvinama vaizduotė ir kūrybiškai įgyvendinama tai, kas iš tiesų patinka.   

Paskutinė diena prasidėjo vadovių klausimu „Kaip atsirado pinigai?“ Paspėlioję, padiskutavę ieškojome tikrų faktų apie pinigų atsiradimo istoriją internete. Praktiškai pamatyti, kaip kaldinamos monetos, vykome į Alytaus kraštotyros muziejaus edukacinę programą „Pinigai“.  Edukacijos vadovas mus supažindino su įvairių šalių senoviniais daiktais, kurie atliko pinigų funkciją. Buvo įdomu sužinoti, kad druska, pipirai, šokoladas, grūdai, net akmenys taip pat buvo naudojami  kaip pinigai. Įvaldžius  metalo apdirbimą, atsirado ir metaliniai pinigai: „skruzdžių galvos, strėlių antgaliai, žuvys, delfinai ir kt.“ Susipažinus su neįprastais įvairių šalių pinigais, keliavome į dirbtuvę, kur kiekvienas stovyklautojas nusikalė savo pinigėlį.

Stovyklos uždarymo šventė vyko Alytaus Jaunimo parke, kur vaikai ne tik žaidė, bendravo, bet ir apibendrino visos stovyklos veiklą.

Manome, kad vasaros stovyklų nauda vaikams neabejotina – užimtumas, smagus laikas gryname ore, naujos pažintys, senolių gyvenimo būdo ir amatų pažinimas, savarankiškumo, bendravimo įgūdžių, atsakingumo, komandinio darbo, pasitikėjimo savimi ir kūrybiškumo lavinimas leidžia vaikams visapusiškai tobulėti.       

Stovyklos vadovės R. Miškauskienė, S. Kaminskienė