Gal žinote kaip sekasi Daugų pirmokėliams keliauti į mokyklą ir atgal?

Jau ne vienerius metus vaikai rytais nuo namų iki mokyklos ir po pamokų atgal į namus pavėžinami mokyklos geltonaisiais autobusiukais. Tik moksleiviai gyvenantys šalia didžiųjų pagrindinių kelių važiuoja priemiestiniais maršrutiniais autobusais. Tačiau jei vaikams anksčiau šių vairuotojams pakakdavo parodyti moksleivio pažymėjimą ir juos veždavo nemokamai, tai dabar mokyklinukams reikia patiems užsimokėti už kelionę, o bilietus vėliau priduoti mokymo įstaigai, kad susigrąžintų pinigėlius.

Atrodytų viskas paprasta ir natūralu: kiek išleidi-tiek ir atgauni. Bet neužmirškim, kad pirmokėliai vos bepažindami pirmąsias raides ir skaičius, nuo rugsėjo pirmosios būna išmesti į tikro gyvenimo mokyklą. Vaikučiai iškart tampa studentais, disponuoja savo dienos pinigėliais kaip jiems galvelė “neša”.

Šis pamastymas būtų net niekada sugalvotas rašyti, jei ne tikros ir graudinančios, kartais juokingos istorijos…

Daugų gimnazijos pirmokėliai po pamokų vyksta priemiestiniu autobusu. Pakeleivingi žmonės su nusistebėjimu žiūri kaip vairuotojas vardais vadina visus ir mažesnius, ir didesnius moksleivius, pataria jiems kur atsisėsti, kada kur ruoštis lipti. Kitą kartą vaikiuko jis linksmai paklausia, kodėl šįkart stotelėje jį pasitinka močiutė, o ne kaip vakar- dziedulis. Dažnai kur pakelėje savo pirmokėlio laukia mamytė su dar jaunesne atžala. Ir žiūrėk vos atsidarius durims, iš lauko pasigirsta “broliiii…”

Bet užvis įdomiausias yra vienas “jaunasis keleivis”, kuris Daugų stotyje visada skuba įlipti vienas pirmųjų, o staiga pabėręs saują monetų, skuba prasibrauti pro vairuotoją. Šis gi nepėsčias, jau žino mokyklinuko gudrybę, nepraleidžia kol nesuskaičiuoja jam paduotų baltų centų. Trūksta didžiosios bilieto dalies… Net visiems keleiviams pasidaro nepatogu, kai vairuotojas pirmokėlio paklausia kur padėjo tėvų duotus pinigėlius. Vaikis nedrąsiai atsako, kad nusipirko “leduų”, todėl bilietui šiek tiek ir pritrūko.  Ir taip kelintą kartą vairuotojas būna priverstas moksleivį “vilko bilietu” vežti.

Naivūs ir gudrūs mažieji galvoja, kad jų visada kiti gailėsis ir padės, tačiau greitai ateis tokia diena, kai jiems dėl tokio langvabūdiškumo teks patiems pėdinti pėsčiomis namo.