Gegužės 1-ąją žygiuokime po Aukštadvario apylinkes

Lietuvos valstybės archyvų bendruomenė Gegužės 3-iosios Konstituciją nusprendė paminėti leisdamasi į žygį Skrebio pažintiniu taku. Tai – paskutinis žingsnių iššūkio „Praeitis ateičiai“ žygis. Kol vieni pilasi vandens į gertuves, o kiti aunasi žygio batus, dar spėjome patyrinėti, kokia informacija apie Aukštadvarį – vietovę, kuria ir vingiuoja Skrebio pažintinis takas – saugoma valstybės archyvuose.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma byla „Donato Rodos surinkta medžiaga apie Aukštadvarį. Straipsniai” (F. R-501, ap.3, byla 137), kurioje galima rasti 21 straipsnį apie šį kraštą. Tai ir tekstai apie archeologinius radinius, ir straipsniai apie bermontininkų dalinių judėjimą, ir pasakojimas apie bibliotekos įsteigimą bei bibliotekininkės Rūtos Beržinskienės pastangas skleisti rašytinį žodį vietos bendruomenėje, ir urbanistinių projektų geriausiam kaimo kvartalui aprašymai, ir informacija apie lankytinus objektus, tokius kaip „pirkele“ arba „Aukštadvario švyturiu“ vadinamą kaimo gryčią, buvusio mokytojo Motiejaus Venzlausko paverstą muziejumi ir sutraukdavusią nemažai lankytojų.

Aukštadvario apylinkės sutraukdavo daug poilsiautojų ir kaip rekreacinė zona – pusketvirto kilometro atstumu šioje vietovėje tyvuliuoja net 25 ežerai. Rimantas Krupickas straipsnyje „Po Strėvos apylinkes“[1] pasakoja, kad geriausia savo automobilį ar autobusą palikti Aukštadvaryje ir apylinkes pažinti pėsčiomis. Ir dėl patogumo, ir dėl ramybės. Nes ir tuomet, 1974 m., kai pasirodė šis straipsnis, „aplink zujo daug lengvųjų automobilių ir autobusų. Nenuostabu, juk kelias jungia garsias istorines vietoves“. Straipsnio autorius ragina pasiruošti nužingsniuoti 13—15 km ir būtinai įkopti į Vieversių kalną, nuo kurio matyti buvusi Bagdanonių elektrinė.

Kiti dokumentai liudija, kad Aukštadvaris turėjo galimybę plėstis, nes buvo įsikūręs šalia karališkojo vieškelio, jungusio Trakų ir Birštono pilis. Lietuvos Metrikoje nurodoma, kad 1512 m. Aukštadvario dvaras buvo įtrauktas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarų sąrašą.1629 m. Žemaitijos seniūno Jono Alfonso Liackio ir jo žmonos Joanos Tolvaišaitės pastangomis buvo pradėtas statyti nedidelis 12 vietų šv. Domininko vienuolynas ir bažnyčia. Vienuolyne veikė pradžios mokykla. 1569 m. Aukštadvariui suteikus miestelio teises, čia suklestėjo prekyba ir amatai. Aktyviausias gyvenimas virė pagrindinėje miesto aikštėje – čia vyko turgūs, įvairūs susibūrimai, šventės. Aikštės viduryje tebėra išlikęs senas šulinys, iš kurio miestelėnai semdavo vandenį. Pasakojama, kad šiuo vandeniu troškulį malšino ir imperatoriaus Napaleono kariauna. Aikštė ir miestelio senoji dalis yra Aukštadvario urbanistinis draustinis. Į urbanistinį kraštovaizdį patenka ir Aukštadvario medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta 1913 m. pietrytinėje miestelio dalyje, šiaurės vakariniame Navos ežero krante.

Šalia Kartuvių kalno telkšo dubenėlio formos Marčežeris, kitaip dar vadinamas Žaliuoju ežeru. Tai vienas iš Lietuvos žaliųjų ežerų, jo plotas siekia 1,8 ha. Būtent čia šiuo metu įsteigtas Skrebio botaninis draustinis, pro čia vingiuoja ir Skrebio pažintinis takas.

Išsamiau patyrinėti šio krašto istorijos susitinkame gegužės 1 d. 14 val. Iki Aukštadvario miestelio likus 3 km, priešais nediduką Marčežerio ežerą, pravažiavę rodyklę į Ąžuolynės parką dešinėje pamatysite nuorodą į piliakalnį ir tako pradžią. Už 300 m miško keliuku privažiuosite automobilių stovėjimo aikštelę. Iš čia ir leisimės į žygį: https://goo.gl/maps/CVMd7Xc85BZymHrE7