Gintautas Laukaitis 27-erius metus dirba gimtajam kraštui, su gyventojais aptaria net koncertų programą

Ilgiausiai
savo seniūnijoje dirbantis seniūnas – ištikimas savo kraštui ir žmonėms, „užsiauginęs“
ne vieną gyventojų kartą, savo žmones išlydintis į mokyklą, į gyvenimo kelią ir
net į paskutinę kelionę… Apie darbą Punioje kalbamės su seniūnu Gintautu
LAUKAIČIU.

–
Per Onines buvote atsidūręs ne tik seniūnijos, bet ir viso Alytaus rajono,
aplinkinių kraštų dėmesio centre, kai į Punią švęsti  susirinko tūkstančiai žmonių. Kaip Jums ta
šventė?

–
Oninių šventė vis dar „auga“. Viskas prasidėjo prieš 21-erius metus, tada grojo
kapela „Jieznelis“, susirinko gal 50 žmonių. Atrodė – oho, kiek daug! Dabar jau
susirenka tūkstančiai dalyvių.

Onines
– vieną iš gražiausių vasaros švenčių organizuoti mums lengviau, nes yra labai
didelis dėmesys ir pagalba iš Alytaus rajono savivaldybės. Dėl Oninių šventės
dirbame visus metus: bendraujame su rėmėjais, įvairiais organizatoriais,
gyventojais. Visi išsako savo nuomonę ir norus. Taip pat atliekame apklausas
tarp gyventojų: kokių meno kolektyvų pasirodymo jie norėtų, ką patys galėtų
pasiūlyti.

Šiemet
Punios žmonėms ypač patiko oro balionai. Gavau pasiūlymą, kad kitais metais
oreiviai galėtų surengti tikrą šių balionų fiestą. Tad viskas rutuliojasi
kompleksiškai: dalyvis, organizatorius, gyventojas išsako savo nuomonę. Jeigu
pastebėjote, tai stengiamės, kad kolektyvai būtų įvairių žanrų ir tiktų
įvairioms žiūrovų amžiaus grupėms. Į šią šventę įdedame dalelę širdies ir norime
surengti ją kaip galima geriau.

–
Esate savivaldybės „vietininkas“ savo krašte – kokius gerus darbus išvardintumėte
per pastaruosius  5-10 metų?

– Pirmiausia
– tai nutiestas kelias į Punią, piliakalnio sutvarkymas. Neatsisakome noro
keltis keltu ar plaustu į kitą Nemuno pusę, kurioje neatsiejama Punios dalis –
Punios šilas.

Dar
paminėčiau Raižių kaimo apšvietimą, nemažai asfaltuotų kelių gyvenvietėse,
kaimuose.

Manau,
kad kiekvienas laikotarpis turi savo darbą, kurį tuo metu reikėjo atlikti.
Reikėjo tilto per Punelės upę, nes jis jungia kapines ir kaimą, – padaryta.
Nutiestas kelias į Norgeliškes, kur gyvena daug gyventojų, didelis mašinų
srautas. Taip pat čia renovuoti namai, juose gyvena ir džiaugiasi nemažai jaunų
šeimų su vaikais.

Šiuo
metu turim rūpestį – kaip panaudoti buvusį Punios mokyklos pastatą. Mokyklai
sumažėjus iki pradinio ugdymo skyriaus, teko ją iškelti į atnaujintas buvusios
seniūnijos patalpas. Dabar vaikai ir mokytojos dirba jaukiose, šiltose klasėse.

Punios
mokykla įkurta dar 1513 metais, ji senesnė net už Vilniaus universitetą, todėl nenorime,
kad mūsų mokykla sunyktų.

–
Vadovaujate „Panemunės dzūkų“ asociacijai, padedate turistams keliauti po
seniūniją įvairiomis transporto priemonėmis. Kokios priemonės ir maršrutai
populiariausi?

–
Karieta! Žirgininkai padarė ją šio krašto simboliu, nes vežioja žmones Punioje,
Butrimonyse, Eičiūnuose, Pivašiūnuose. Vis dar populiarūs dviračiai.
Dažniausiai jais važiuoja į Nemajūnus ir maršrutu Punia-Raižiai-Butrimonys. Į
šį maršrutą dažnai grupės įtraukia ir Levandų salelę, ūkį  Butrimonyse.

Vis
populiaresnis darosi Šv. Jokūbo piligrimų kelias. Keliaujama ir pėsčiomis, ir
dviračiais ar net motociklais.

Raižiai
taip pat tampa populiariu traukos centru. Ten turime  aktyvų seniūnaitį – Alytaus rajono garbės
pilietį Ipolitą Makulavičių. Tai apsiskaitęs žmogus, labai įdomi asmenybė. Jo
iniciatyva Raižiuose dažnai vyksta ekskursijos, šimtalapių kepimo edukacijos. Lankytojų
sulaukiame iš visos Lietuvos.

Anksčiau
turistams trūko su Punia ir seniūnija susijusios atributikos: ženkliukų,
pakabukų, puodelių. Dabar jau turime ir įvairiausių suvenyrų, galime pasiūlyti
jų lankytojams.

Seniūniją
gražiai išgarsino 2017 m. mūsų laimėtas kultūros projektas, – Punia buvo
paskelbta Lietuvos  kultūros mažąja sostine.
Tų metų renginiai ir įžvalgos davė gerą postūmį permainoms, kuriomis jau galime
džiaugtis ir didžiuotis.

–
Alytaus rajono savivaldybė kryptingai dirba, kad  Punia taptų šeimų  poilsio ir turizmo vieta. Kaip įgyvendinami
šie planai?

– Aš
manau, kad sėkmingai, bet tegul sprendžia tie, kas čia lankosi, čia noriai
grįžta vėl ir vėl. Objektai sutvarkyti, šventės vyksta, piligrimų kelias
funkcionuoja – gražūs vaizdai, gera infrastruktūra, bet tobulinti visada yra ką.
Ir anksčiau savaitgaliais turėdavome 
lankytojų, bet dabar sezono metu kiekvieną dieną mašinų stovėjimo
aikštelė pilna. Prie kavos aparato net žmonių eilės susidaro (juokiasi).

Tikimės,
kad laivybos Nemuno aukštupyje atgaivinimas padės pritraukti dar daugiau
svečių, nes labai jau viliojanti perspektyva Nemunu pasiekti Punios šilą. Daugelis
vietos gyventojų taip pat pasinaudos šia galimybe paiškylauti, nes nereikės
važiuoti 40 kilometrų aplink, kad pasiektum nuostabaus grožio Šilą, kurio
vaizdas atsiveria čia pat – nuo Punios piliakalnio.

–
Kaip nusprendžiate, kokį projektą seniūnijoje įgyvendinti svarbiausia – ar pats
turite darbų sąrašą, ar savivaldybės vadovai nurodo?

– Visada
tariamės su gyventojais. Tokią poziciją išreiškė savivaldybės vadovai: prieš
darant bet kurį  svarbesnį darbą, –
susitikti ir kalbėtis su gyventojais. Šie susirinkimai labai pasiteisino, nes
su gyventojais aptariame viską – ką pirmiausia daryti, kaip žmonės įsivaizduoja
vieną ar kitą projektą, koks darbų eiliškumas svarbesnis.

Gyventojų
iniciatyva buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelė prie seniūnijos. Joje vaikai gali
žaisti, o suaugusieji juos stebi, sėdėdami ant suoliukų. Žmonės visada turi
gerų iniciatyvų, išreiškia norus, kartais ir pataria. Tad be komandos seniūnas
yra niekas, o su gerais žmonėmis daug galima padaryti, ir padarome.

–
Kokių turite ateities vizijų dėl Punios? Kokią matote savo seniūniją dar po
27-erių metų?

– Vizija
graži, tai – poilsio ir turizmo vieta visai šeimai. O darbų dar turime tikrai
daug. Visi norime  turėti asfaltuotus
kelius, apšviestas gyvenvietes, kad žmonėms būtų patogu ir saugu. Stiprioms
mūsų kaimų bendruomenėms irgi reikia infrastruktūros. Vaisodžiuose norime turėti
Vaikų dienos centrą, Žagariuose – lauko estradą, Raižiuose jau prasidėjo kelio
į mečetę darbai. Tad visi mūsų darbai ir norai daugiausia sutelkti į
infrastruktūrą.

Ateityje,
kaip jau minėjau, norime turizmui geriau išnaudoti Punios šilą, lengviau
patekti į jį. Dar turime labai gražų Staniavos mišką. Ten būtų gerai sukurti
maršrutus dviračiais – natūraliais miško keliukais.

–
Seniūnija neseniai įsigijo naują traktorių. Kokią naudą duoda tokia transporto
priemonė?

– Traktorius
yra naudingas dalykas, nes jo pagalba galime užtikrinti geresnę viešųjų erdvių,
šaligatvių ir kelių priežiūrą. Žiemą su juo galima nuvalyti sniegą nuo gatvių
ir kelių. Šiuo metu laukiame, kol gausime smėlio barstytuvą slidžioms dangoms.
Ateityje reikėtų vandens cisternos želdinių laistymui.

–
Kaip tapote Punios seniūnu, kuo šis darbas Jus sudomino? Argi niekada negalvojote
jį keisti, išvykti kitur?

– Į
seniūno postą 1995 m. mane pasiūlė patys žmonės: buvome du kandidatai, vyko gyventojų
susirinkimai, juose nubalsavo už mane (juokiasi). Mėgstu bendrauti su žmonėmis,
dirbu visuomeninius darbus. Apie išvykimą  iš Punios niekada negalvojau. Turėjau įvairių
vizijų, kur galėčiau save realizuoti, ar ko norėčiau, bet įsitraukiau į Lietuvos
savivaldybių asociacijos veiklą, joje atstovauju Alytaus rajonui. Ši veikla
paskatino kitomis akimis pažvelgti ir į seniūno darbą.

Visiems
sakau, kad turime būti vieningi, nes tik taip pasieksime tikslą. Man šiame
darbe patinka tai, kad galiu padėti žmonėms, matyti, kaip ta pagalba jiems
teikia džiaugsmą. Čia būtų mano mėgstamiausia dalis (juokiasi).

–
Koks jūsų laisvalaikis?

–
Grįžtu iš darbo, sėdu į traktorių, dirbdamas atsipalaiduoju, pamirštu
problemas. Su šeima mėgstame keliauti, ypač – po Lietuvą. Čia mes turime tikrai
daug nematytų gražių vietų.

–
Ačiū už pokalbį!

Nuotr.
Punios seniūnas Gintautas Laukaitis

Gintautas
Šmitas – vienas iš seniūno pagalbininkų ir Oninių šventės organizatorių

(iš
kairės) savivaldybės tarybos narys Gintaras Chščenavičius, meras Algirdas
Vrubliauskas, Raižių seniūnaitis, Alytaus rajono garbės pilietis Ipolitas
Makulavičius su seniūnu Gintautu Laukaičiu ir gyventojais

Parengė
Alytaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius