Griūvančios Alytaus rajono mokyklos: kas vietoj jų?

Karolina Andriuškevičiūtė

Jau kelerius metus Alytaus rajono gyventojai gyvena nerimu ir mintimis apie rajono mokyklų pertvarką. Mokytojai, tėvai, mokiniai kiekvienos rugsėjo pirmosios laukia su viltimi ir baime – ar turėsime kur sugrįžti? Šiais metais nerimas įgavo rimtą pagrindą. 2017 m. vasario 28 d.  Alytaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl švietimo įstaigų pertvarkos. Su tarybos pritarimu trys daugiafunkciai centrai ir dvi pagrindinės mokyklos nuo šių metų rugsėjo 1-osios taps gimnazijų skyriais. Ateinančiais mokslo metais dar tikrai turėsime kur sugrįžti, tačiau dėl mažo mokinių skaičiaus bei sujungtų klasių mokyklų ateitis neišvengiamai skaudi. Apleisti pastatai, darbo netekę mokytojai ir mokinukai belaukiantys autobuso į kitą miestelį – vaizdinys iš netolimos kaimų ateities. Ar dar yra vilčių pagrindinius kaimo centrus – mokyklas pakeisti kitomis švietimo ar socialinias paslaugas teikinačiomis įstaigomis, o ten dirbusius mokytojus kviesti ir toliau ugdyti vaikus?

ŠMM universalių daugiafunkcių centrų modelio apraše pažymima, kad tai įstaiga, veikianti kaime, kuri teikia kultūros, socialines ir švietimo paslaugas. Po vienu stogu sutelpa vaikų darželis, mokykla, neformalaus švietimo įstaiga, kultūros darbuotojai, biblioteka, socialines paslaugas teigiantys specialistai ir kita.

„Daugiafukcinis centras puiki vieta, tiek mokiniams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Daugelis kaimo gyventojų skurdžiai verčiasi ir sunkiai pragyvena, todėl reta šeima turi galimybes vežti vaikus 10 ar daugiau kilometrų į darželius, mokymo įstaigas bei neformaliuosius užsiėmimus. Kitos šeimos dirba mieste, todėl kaime besimokantys šių šeimų vaikai po pamokų namuose laiką leidžia vieni. Dar blogesnė situacija vaikų, kuriems namuose nesaugu ar nemiela – socialinės rizikos šeimų vaikai po pamokų į namus neskuba.  Bendraujant su mieste gyvenančiais ar besimokančiais vaikais išaiškėja, kad daugelis vaikų laiką po pamokų leidžia būreliuose, jaunimo ar vaikų dienos centruose, todėl namo neretai parkeliauja tik po 18 val. Kaimo vaikams mokyklos atviros tik iki 15 – 16 valandos, todėl neretai likusį laisvalaikį jie išnaudoja netinkamai ir nesaugiai. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones ir lyginant su miestais, kaimo vietovėje jų užimtumas taip pat skurdenis. Štai Alytaus mieste gyvenantys senjorai turi galimybę apsilankyti teatre, lankyti įvairius laisvalaikio užsiėmimus ar paprasčiausiai pasivaikščioti parke šiaurietiškai. Vyresnio amžiaus rajono gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, retas užeina į biblioteką, dauguma vengia įsitraukti į visuomeninę, kultūrinę ar meninę veiklą. Ar galima tikėtis tokius centrus išvysti ir reformuojamose Alytaus rajono mokyklose?“, – kalbėjo Lietuvos edukologijos socialinės pedagogikos studentė Karolina Andriuškevičiūtė.

Pasak K. Andriuškevičiūtės, Alytaus rajone šiuo metu jau veikia trys daugiafunkciniai centrai: Ūdrijoje, Makniūnuose ir Punioje. Centruose organizuojamas ne tik mokinių ugdymas, bet ir kitos gyventojams reikalingos paslaugos: biblioteka, kultūriniai renginiai, suaugusiųjų neformalus ugdymas ir kita. Štai Punios mokykloje-daugiafunkciniame centre puikiai veikia ir lankytojus iš visos Lietuvos sutraukia edukaciniai mokymai Punios Panemunės dzuko pirkioje, įvairius renginius ir pramogas organizuoja čia įsikūrusi asociacija „Panemunės dzūkai“ bei veikia kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“.

 Tai puikus pavyzdys kaip po vienu stogu sutelpa visa vietos bendruomenė. Centrai tampa lyg bendri kaimo gyventojų namai, kuriuose vietos užtenka tiek seniems, tiek jauniems. Jau veikiantys mūsų rajono centrai puikus ir sektinas pavyzdys, priimant sprendimus mūsų vietos valdžiai.