Ilgametis Daugų kino mechanikas(rodytojas) Petras Babrauskas (video)

Daugiškis Petras Babrauskas- į Daugų istorijos metraštį įsirašė kaip senojo kino mechanikas, ar paprasčiau sakant- kino “rodytojas”.

Jis gimęs 1943 m. Bukauciškių kaime apie 1961 m. vis atvažiuojančio kinomechaniko buvo pakalbintas būt padėjėju-motoristu. Tada elektros kaimuose dar nebuvo, todėl rodant kino filmą, reikėjo prižiūrėti generatoriaus stotelę. Tas amatas vaikinui visai patiko. 

Kino projektorių “Ukraina” arkliais veždavo kasdien vis į kitą kaimą. Buvo numatyti tokie punktai: Meškučiai, Šiukščiakalnis, Rimėnai, Bukauciškės, Korliškės, Doškonys ir paskutinė toliausia stotis prie Pirmojo Alytaus-Jurkonys. Laisva diena būdavo tik pirmadienis.

Kaimuose kinas būdavo bene vienintelė pramoga, todėl žiūrovų niekada nestigdavo, nors ir buvo rodomi tik seni rusų filmai.

Netrukus po metų čigoniško darbo P. Babrauskas buvo pašauktas į karinę tarnybą, į Brestą(Baltarusija). Grįžęs vedė ir kadangi kino mechaniko vietos čia jau nebebuvo, teko įsidarbinti kitur autokrautuvo mašinistu.

1966 m. vedė, o apie 1968 m. pradžią grįžo vėl į Daugus. Žydų škaloje įsikūrusiuose kultūros namuose rodė kiną iki pat pabaigos- 1994 m. (data bus patikslinta).

Jei vežiojant kiną buvo naudojamos 16 mm juostos, tai kultūros namuose, stacionariam kino teatre- 35 mm. Jau atsiradus indų filmams, žiūrovų dar pagausėjo. Dažnai nebeužtekdavo vietų, jų pilna pasieniais būdavo ir stačių. Daugelis pamatę afišose kokį būsimą gerą kiną, Petrui Babrauskui skambindavo iš vakaro, kad tik šis paliktų keletą bilietų. Verta paminėti, kad ilgą laiką kino teatro kontroliere buvo Šabarovienė Marytė, o kasininke Matašvilienė Janina.

P. Babrauskas gerai atsimena, kad kino seanso metu būdavo visokių “cirkų”: įsismarkavęs jaunimas užsimanydavo pratęsti ir išgertuves bei žinoma kaip tikriems vyrams- parūkyti. Net gi muštynės kildavo. Jų apriminimui tebuvo vienas vaistas- laikinas kino nutraukimas.

Dviejų serijų indų filmas būdavo įrašytas į 11-12 juostų(ričių), kokiam nors vienos serijos filmui užtekdavo ir 5-6 tokių juostų. Nusidėvėjusios juostos dažnokai trūkinėdavo ir nors jų sujungimas trukdavo neilgai, kantrybę pametę žiūrovai švilpdavo tikrai iš peties.

Keletą metų Petras Babrauskas kiną rodė ir Daugų technikume(dabar technologijos ir verslo mokykla) ten besimokantiems studentams. Į visus filmus susirinkdavo tikrai nemažai žiūrovų. O vėliau jų vis mažėjo, mažėjo, kol galiausiai rajono kinas taip ir baigė savo egzistenciją, to meto žmonėms palikęs neišdildomus jaunystės prisiminimus.

Šiuo metu Petras vis kaip ir anksčiau “gyvas”, tikrai nestokojantis humoro jausmo. Mane nusivedęs į garažą parodė senąją “Ukrainką”, bei dar daugiau kitos anksčiau naudotos kino apratūros. Prisiminimai vis dar gyvi ir neužmirštami, o štai pabaigai Petras prasitarė, kad dabar jokio kinofilmo per televiziją žiūrėt negali, iškart išjungia televizorių. Per gyvenimą jo sočiai prisižiūrėjo. Išimtinis atvejis- pramoginės laidos…

Daugų senieji kultūros namai, buvusioji žydų škala dabar:

Iš šito kambariuko Petras rodė kiną:

Daugiau nuotraukų kaip atrodo senieji Daugų kultūros namai rasite čia:, o pokalbis su Petru Babrausku šiame videoreportaže: