Interviu – Juozas Bagdanavičius apie aistrą futbolui ir gražioms idėjoms…

Galime drąsiai pasakyti, jog atėjus sunkmečiui, valdininkai norėdami išlaikyti pagrindines švietimo ugdymo ir socialines bei kitas gyvybiškai svarbias sritis, nurėžia finansavimus nuo mažiau svarbesnių krypčių, kaip kultūra ar sportas…

Alytaus r. Dauguose dar visai neseniai pačiose aukštumose gyvavusi irklavimo sporto šaka jau gerokai primiršta, o kaip kitos, kuo jos gyvos ir kaip „dūsauja“?

Futbolas – populiariausia sporto šaka pasaulyje, ir nors Lietuvoje ją stipriai yra nukonkuravęs krepšinis, visgi jau ne vieną dešimtmetį ją bando prikelti fizinio lavinimo mokytojas Juozas Bagdanavičius.

Pašnekovas yra gimęs Sibire ir tik nuo antros klasės grįžęs su tėvais pradėjo mokytis Kybartuose. O šis miestas nuo seno buvo futbolininkų kalvė!  Niekas negalėjo laikyti savęs tikru kybartiškiu, jei nežaidi futbolo! 

J. Bagdanavičius po vidurinės mokyklos pasirinko fizinio lavinimo mokytojo profesiją. O vėliau, jo likimą 1983 m. nulėmė, dėl paskyrimo kovojęs, Alytaus „Dainavos“ futbolo klubas. Juk čia reikėjo jaunų perspektyvių specialistų…

O štai nuo 1987 metų prie fizinio lavinimo pamokų Juozas Bagdanavičius Alytaus rajono Mergalaukio, Verebiejų ir Simno mokyklose savo mokiniams sėkmingai prijungė ir futbolo pradžiamokslį.

Fortūna pasirodė 2004 metais, kada Lietuvos futbolo federacija skyrė lėšų 10 Lietuvos „Ežiogolo“ mokyklų sukūrimui, kada tarp jų pateko ir tuometinė Simno vidurinė mokykla.

Džiugu, kad net ir neskatinami vaikai gausiai užpildė J. Bagdanavičiaus vedamas futbolo treniruotes, o nuo 2005 metų vykusiose „Ežiogolo“ varžybose simniškiai pasiekė tiek daug puikių pergalių… 

Jei žiemą sunkiau visiems išsitekti sporto salėje, tai vasarą daug paprasčiau: kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį 50 – 60 jaunųjų sportininkų dalyvauja Simno vasaros stovykloje, kur įgyjama daug naujos patirties, susipažįstama su sportininkų dienotvarke bei pamatoma, kad aukštų tikslų pasiekimui reikia įdėti be galo daug pastangų. 

Tačiau ar bent dažnas pagalvoja, kiek J. Bagdanavičiui reikėjo įdėti „idėjinio“ niekada neapmokėto laiko tam pasiekti? Pašnekovas įvardija, kad dabar ir mokytojai –  treneriai labai pasikeitę: jei anksčiau užtekdavo vien minties kažką gero suorganizuoti mokinių labui, tai visi be didesnių kalbų puldavo ir bendrai darydavo… O dabar jei ką užkalbini, pirmas klausimas būna: „kiek už tai gausiu“?. Va taip imi ir pasijauti išties apmaudžiai… Verta paminėti, kad tokių atsakymų išgirstama daug rečiau rajone, ir to išimtis – daugiškis Sigitas Junevičius, kuris pirmiausiai žiūri sportinio rezultato ir vaikų užimtumo, rengia daugybę turnyrų kada tik sportininakms patogiau vakarais, savaitgaliais dažniausiai be jokio atlygio…

J. Bagdanavičius džiaugiasi savo mokiniais, gerais žmonėmis užaugusiais sportininkais, kuriuos dažnai sutinka varžybose, oro uostuose, ne vienas iš jų pasiūlo vienokią ar kitokią pagalbą kasdieniniame darbe. Štai vienas iš jų buvo perdavęs gausią sportinių uniformų siuntą iš Danijos; jomis treniruotėse pasinaudojo ne vienas šimtas skirtingo amžiaus futbolininkų. Labai ačiū.

Tai tiek, sako Juozas Bagdanavičius, futbolo treneris, mokytojas visada su šypsenėle ir gražiomis idėjomis ateičiai. 

Tariame Jums didelį ačiū.