Iš Ukrainos grįžęs medikas: kariai dažniausiai sužeidžiami minų ir artilerijos sviedinių skeveldromis

Karas Ukrainoje jau perkopė metų
slenkstį, tačiau parama skubios medicinos pagalbos priemonėmis reikalinga ne ką
mažiau nei pačią pirmąją karo dieną. Tą patvirtina ir neseniai iš teritorijų
šalia Bachmuto grįžęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rokas
Tamošauskas.

Degalinių tinklas „Circle K Lietuva“ kartu su Lietuvos
anesteziologų-reanimatologų draugija (LARD) susivienijo akcijai „Lemiama
valanda“, kurios metu skirs paramą skubios medicininės pagalbos priemonėms
Ukrainos gyventojams nupirkti. Suteiktos pagalbos greitis ir kokybė yra
lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso, ar sužeistasis išgyvens ir ar išsaugos
visas organizmo funkcijas, todėl pirmoji valanda po sužeidimo yra vadinama
lemiama.

„Vienaip ar kitaip padėti Ukrainos žmonėms stengiuosi nuo
pirmos karo dienos, kai sureagavau į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą
prisijungti prie medikų savanorių. Kas mane motyvuoja teikti pagalbą?
Supratimas, kad mūsų visų europietiška tapatybė ir gyvenimo būdas yra užpulti,
mus nori vėl išstumti į „imperijos“ paraštes. Daug geriau nei žodžiai tai gali
nusakyti jausmai, kuriuos patiri nuvažiavęs ir susitikęs su Ukrainos gynėjais.
Kaip tik neseniai grįžau iš teritorijų šalia Bachmuto – lankėmės karo
ligoninėje apie 10 km nuo fronto linijos, vežėme įrengtą greitosios pagalbos
automobilį. Prie mūsų privažiavo trys kariškiai pasiimti miegmaišių, neštuvų,
arbatos ir sausainių. Uniformuoti ir ginkluoti, grįždami iš „darbo“ jie išlipo
iš maskuojama spalva dažyto automobilio. Pabendravome su jais 15 minučių –
niekas taip neįkvepia kaip toks pokalbis, supratimas, kad šie vyrai ir moterys
Ukrainoje aukoja labai daug dėl mūsų, tad norisi kažkokiu būdu dalyvauti jų
kovoje už mūsų visų laisvę ir bent šitaip atsidėkoti“, – dalijasi įspūdžiais
LARD valdybos narys R. Tamošauskas.

„Circle K Lietuva“ LARD organizacijai jau skyrė 100 tūkst.
eurų paramą. Papildomai nuo vasario 24 d. prasidėjo mėnesį truksianti akcija,
kurios metu perkant bet kokį karštą gėrimą „Circle K“ degalinėse, nuo kiekvieno
nupirkto karšto gėrimo puodelio paramai bus skiriama 10 centų, pirkėjams prie
paramos prisidėti nereikės.

Dažniausi sužalojimai karo fronte

Pasakodamas apie dažniausius sužeidimus karo fronte, R.
Tamošauskas sako, kad vienas jų – sužalojimai nuo skeveldrų, kurios gali
sužeisti ir net nutraukti dalį galūnės ar pažeisti stambias kraujagysles, o
sprogstantys artilerijos sviediniai ir minos sukelia didžiules smūgio bangas,
kurios baigiasi smegenų traumomis, įvairiausių vidaus organų pažeidimais.

„Karo fronte medikai dažniausiai susiduria su smarkiai
kraujuojančiais ligoniais. Tokiu atveju pirmiausia stabdomas nukraujavimas
užveržiant galūnę turniketais ir naudojant kraujavimą stabdančius specialius
tvarsčius kiaurinėms žaizdoms tvarstyti. Turniketai labai smarkiai užveržia
galūnes, todėl per valandą ar dvi joje gali prasidėti negrįžtama audinių
mirtis. Nukentėjęs turėtų būti išvežtas iš nulinės karo zonos ten, kur jam bus
galima suteikti tinkamesnę pagalbą. Tačiau tokią pagalbą žmogus turi gauti per
taip vadinamą lemiamą valandą, priešingu atveju rizikuojama netekti galūnės
arba negrįžtamai sutrikdyti vidaus organų funkciją. Todėl ir perkame pravažius
greitosios pagalbos automobilius su būtina medicinine įranga, kad
sužeistiesiems skubiai būtų suteikta tinkama pirmoji pagalba ir būtų sutaupytos
tokios svarbios minutės“, – teigia pašnekovas.

Jis tęsia sakydamas, kad ukrainiečių kariai taip pat yra
apšaudomi tokiais sprogstamaisiais sviediniais, kurie sprogsta dar nepasiekę
žemės ir aplink save sukelia ugnies kamuolį, kuris išdegina deguonį. Jeigu tai
nutinka pastato viduje, šaudmuo ne tik sukelia smūgio bangą, pažeidžia
skeveldromis, bet taip pat ir išretina deguonį, dėl ko žmonės nebeturi, kuo
kvėpuoti ir uždūsta, nudega odą ir kvėpavimo takus.

„Po tokių apšaudymų medikams tenka gydyti sudėtingus
nudegimus – tiek išorinius, tiek ir kvėpavimo takų. Smūgio banga sukelia galvos
smegenų ir kaklo, galūnių pažeidimus. Pirmąjį greitosios automobilį nuvežėme
dar sausio mėnesį – jis iki šiol aktyviai dirba netoli Avdijivkos, juo jau
pavyko išvežti ne vieną sužeistąjį. Paskutinės kelionės metu prie Bachmuto
nugabenome antrąjį automobilį. Jeigu mūsų nuvežti automobiliai išgelbės bent
vieną žmogų – tai jau bus verta mūsų pastangų“, – sako R. Tamošauskas.

Brangi medicininė įranga

Kalbėdamas apie tai, kiek kainuoja medicininė įranga,
gydytojas sako, kad, pavyzdžiui, naudoto greitosios pagalbos automobilio arba
tokio, kurį įmanoma perdaryti į jį, ieškoma nuo maždaug 10 tūkst. eurų, prie
kurių dar prisideda išlaidos automobilio paruošimui.

„Pagrindinės sumos išleidžiamos medicininei įrangai. Pavyzdžiui,
ukrainiečiams labai reikalingas transportinis dirbtinio kvėpavimo aparatas.
Jeigu karys po sprogimo gavo barotraumą, jis be sąmonės, dažniausiai prastai
kvėpuoja arba nebekvėpuoja iš viso, tada medikai turi intubuoti ligonį ir
prijungti jį prie dirbtinio ventiliacijos aparato, kuris privalo būti
transportinis – jo veikimas turi nepriklausyti nuo suslėgto deguonies.
Standartiniai transportiniai ventiliatoriai, naudojami civilinėje medicinoje
netinka, nes jiems veikti reikia suslėgto deguonies baliono, kuris yra sprogus,
todėl karo veiksmų zonoje jį turėti yra per daug pavojinga. Mums pavyko
nupirkti vieną už 7 tūkst. eurų, nors jų kainų diapazonas svyruoja ir iki 20
tūkst. eurų. Be 10 tūkst. eurų negausi ir defibriliatoriaus, nors vieną jų mums
pasisekė įsigyti vos už 6 tūkst. eurų. Sunkiai surenkamos paramos lėšos
išnyksta gana greitai“, – vardija LARD atstovas.

Po kelionės į teritorijas prie Bachmuto ir pabendravimo su
vietiniais medikais R. Tamošauskui su kolegomis pavyko išsiaiškinti, kad vietos
medikams dar trūksta vieno transportinio ventiliatoriaus, taip pat šaldytuvo,
kuris turėtų įkraunamą bateriją, nes tose vietovėse elektra yra tiekiama iš
autonomiškai veikiančių generatorių. Užtektų vieno apšaudymo, kad generatorius
išeitų iš rikiuotės ir medikai netektų elektros, o šaldytuvas jiems reikalingas
laikyti kraujo produktams, kurie kitomis sąlygomis sugestų.   

„Paskutinės kelionės metu nugabenome jiems transportinį
ventiliatorių, defibriliatorių, infuzinių skysčių. Taip pat nuvežėme labai daug
koloidinių tirpalų, kurie puikiai atstato prarasto kraujo tūrį. Tai ir yra
pagrindinės priemonės, kurių reikia sužeistiesiems karo zonoje. Aišku, visada
trūksta turniketų, brezentinių neštuvų, tvarsčių bei chirurginių siūlų“, –
reziumuoja R. Tamošauskas.

Jis priduria, kad už gautą 100 tūkst. eurų paramą planuojama
įsigyti dar 3 transportinius ventiliatorius, 3 defibriliatorius, 1 šaldytuvą su
akumuliatoriumi kraujui ir kraujo produktams saugoti, taip pat 2-3 greitosios
medicinos pagalbos automobilius. Už šiuo metu renkamą papildomą paramą taip pat
planuojama nupirkti keletą greitosios pagalbos automobilių, kurių visiškas
įrengimas – medicininių priemonių sumontavimas – kainuoja 30 tūkst. eurų.