Ką daryti, jei kaimyno šuo daugiabutyje nuolat loja?

Triukšmaujantis kaimynų augintinis gali tapti tikru iššūkiu daugiabučio gyventojams – ypač tada, kai nuolatinis lojimas trikdo ne tik ramybę, bet ir miegą, poilsį ar darbą iš namų. Dar labiau nemalonu, kai į mandagius prašymus spręsti problemą nėra reaguojama. Ką daryti, kai gyvenimas tampa nepakenčiamas, o augintinio šeimininkai nieko nesiima?

Kas gali padėti?

Pasak gyventojos Irenos, jos kaimynų šuo nuolat paliekamas vienas – tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Lojimas kartais tęsiasi iki 2 val. nakties, o kadangi šuo didelis – jo skleidžiamas triukšmas ypač varginantis. Moteris teigė, kad bandyta kalbėtis su kaimynais, kabinti raštelius ant durų, tačiau situacija nesikeičia.

„Tas lojimas jau veda iš proto, negalime normaliai gyventi. Ką daryti? Kur kreiptis? Ar belieka tik kviesti policiją?“ – svarsto Irena.

Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip elgtis tokioje situacijoje ir kas gali padėti ją išspręsti.

1. Kiekviena savivaldybė turi savo taisykles

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodo, kad gyvūnų laikymo taisykles pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą rengia savivaldybės. Šios taisyklės apibrėžia, kaip turi būti laikomi gyvūnai, kad nebūtų trikdoma aplinkinių ramybė ar viešoji tvarka.

Pažeidimų atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į savo savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

2. Reikia turėti įrodymų

Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovas Gabrielius Grubinskas pabrėžia, kad šuns lojimas, nors ir gali būti taisyklių pažeidimas, savaime nelemia atsakomybės. Būtina pateikti įrodymus – garso ar vaizdo įrašus, nurodyti konkretų laiką, trukmę ir pan.

„Šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės – turi būti tuo besiskundžiantys asmenys. Pranešus apie atvejį, pareigūnai vertina surinktus įrodymus arba vyksta į vietą“, – teigia G. Grubinskas.

3. Kada galima kreiptis į policiją?

Policija gali būti kviečiama bet kuriuo paros metu, jei trikdoma viešoji rimtis ar kyla įtarimų dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimų. Už triukšmavimą numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 48 straipsnį – bauda gali siekti nuo 100 iki 1 000 eurų.

4. Ar tai gali būti gyvūnų nepriežiūra?

Pasak VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės Linos Vaitekūnaitės, nuolatinis šuns lojimas gali būti ženklas, kad gyvūnas jaučia stresą, nerimą arba laikomas netinkamomis sąlygomis.

„Ne kiekvienas lojimas yra pažeidimas, bet jei šuo loja ilgas valandas – tai gali būti gyvūno gerovės pažeidimas, numatytas įstatyme“, – teigia specialistė.

5. Veiksmų planas gyventojui

Jei šuns lojimas trikdo gyvenimą, rekomenduojama:

1. Pirmiausia pasikalbėti su šuns šeimininku – galbūt jis nežino apie problemą.
2. Jei tai neveikia – rinkti įrodymus (garso/vaizdo įrašus, datą, laiką).
3. Kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, nurodant pažeidimus.
4. Jei kyla įtarimų dėl nepriežiūros – rašyti skundą VMVT.
5. Kviesti policiją, jei ramybė nuolat trikdoma, ypač naktimis.

Gyventojų teisių gynimas – institucijų atsakomybė, tačiau būtina ir pačių gyventojų iniciatyva: rinkti informaciją, pranešti ir bendradarbiauti su pareigūnais. Tokiu būdu problema gali būti išspręsta civilizuotai, o augintinis galbūt pagaliau sulauks reikiamo dėmesio ir priežiūros.