Ką mąsto pivašiūniškė Aušra Leškevičiūtė po pasirodymo “Lietuvos balse”?

Sekmadienį, rugsėjo mėn. 17 d. “Lietuvos balso” laidoje su patriotine daina išvydome ir dzūkaitę iš Pivašiūnų Aušrą Leškevičiūtę, šiuo metu studijuojančią Vilniuje. Ir nors šis atrankos etapas jai nebuvo sėkmingas, visgi jos pasirodymui nebuvo abejingų: daugelis jai skambino ir facebook paskyroje rašė padrąsinančius linkėjimus. Apie jos dalyvavimą laidoje ir paklausėme kaip ji jaučiasi, ką patyrė…

Ar sunku buvo praeit konkursą, kad patektum į “Lietuvos balso” projekto peržiūrą?

Buvo tokia paprasta istorija… net neplanavau eiti į šį konkursą. Grupioko paskatinimu užpildžiau anketą ir nuėjau į atrankas. Kelias iki televizijos buvo labai nelengvas. Atrankų metu vis girdėdavau labai daug nuostabių balsų ir tai mane šie tiek gąsdino.

Visi pamatėm, kad tu pirmiausiai labai išsiskyrei, pasipuošdama tautiniais drabužiais. Kodėl tu taip pasielgei?

Kaip ir kalbėjau reportaže, jaučiu labai didelį ryšį tautiškumui, patriotizmui ir Lietuvai, todėl gerbdama tautinį kostiumą, ir nusprendžiau jį vilkėti.

Ar per šį pasirodymą jautei didelį jaudulį?

Taip, tikrai jaučiau didelį jaudulį. Man muzika labai svarbu gyvenime. Ji man užima didelę vietą širdyje, todėl buvo svarbu viską padaryti gerai ir žmonėms papasakoti ką aš jaučiu.

Kaip manai, kodėl nei vienas komisijos narys nepaspaudė ant mygtuko ir neatsisuko į tave? Ko pritrūko šiai sėkmei? Ar gal lietuviškos dainos Lietuvoje jau nebepopuliarios ir negražios, ar gal angliškai dainuojantys lengviau patenka į kitus turus?

Na manau, kad jie ieško stipresnių vidumi, labiau savimi pasitikinčių asmenų ir todėl neatsisuko. Pritrūko pasitikėjimo… Manau, kad jau nedaug žmonių mėgsta lietuvišką muziką. Ir tai yra liūdna. Visi stiebiasi į pasaulį, į tai kas šiomis dienomis yra populiariau. Bet manau, kad nemažiau ir savo krašto senas tradicijas, ir dainas reikėtų vertinti ir saugoti.

Matėm, kad po pasirodymo buvai nusivylusi ir sunkiai tramdei ašaras. Ką tuo metu galvojai?

Po atliktos dainos buvo labai sunku tramdyti ašaras, nes norėjau, kad ne tik išgirstų, bet ir pamatytų kas yra svarbu. Bet yra kaip yra, stengiuosi niekada nenuleisti nosies ir į ateitį žvelgt tik su pakelta galva.

Viename iš epizodų ant tavo rankos piršto pamatėme gražų žiedelį ir kadangi į šį filmavimą tave buvo atlydėjęs draugas, iškart šmėstelėjo mintis, ar jis tik ne nuo jo sužadėtuvių proga..?

Nesitikėjau, kad kažkas atkreips dėmesį į žiedelį.  Deja, bet tai dar ne sužadėtuvių.

Linkime sėkmės!