Ką socialdemokratai ims į daugumą? Ar tik valstiečiai nepakeis varduvininkų?

Praėjus vos aštuoniems mėnesiams nuo Vyriausybės darbo pradžios – viskas iš naujo. Socialdemokratai, nuo visų priekaištų ir triukšmo, dabar privalo staiga persikrauti į kuo aukštesnį „skaistumo“ režimą.

Tai, kas dar visai neseniai buvo įmanoma – tarkim, Seimo pirmininke tapo Viktorija Čmilytė-Nielsen, Krašto apsaugos ministru – Laurynas Kasčiūnas, nors ir turėdami tam tikrų praeities niuansų, – šiandien, panašu, nebeįmanoma Ingai Ruginienei.

Klausimų daugiau nei atsakymų – o kai kur atsakyta net už ją pačią. Kyla mintis: ar tikrai nesugrįžtame pamažu į tarybinius laikus, kai aukštus postus galėdavo užimti tik „iš liaudies“ kilę – kolūkiečių ar darbininkų vaikai, be turto, be ambicijų, be praeities, kurią kas nors galėtų iškasti?

Partijose ieškoma Šventojo. Kadangi, tikėtina, tokio niekas nei tarp savų, nei tarp svetimų neturi – ieško kitur. Ir dar viena juokinga ir žiauri detalė – kad tik vėl neatrastų tokio, kurį paskui tektų slėpti.

Grįžtant prie Ministro Pirmininko teikimo ir skyrimo klausimo – kas gi galės užimti šį postą su nepriekaištinga, „šventa“ praeitimi? Juk visi žmonės turi tiek sėkmės, tiek nesėkmės istorijų. Tik kažkodėl daugelis kritikuojančiųjų nenori pasižiūrėti į savo pačių praeitį.

O kaip jūs manote – kas sudarys daugumos koaliciją Seime?
Socialdemokratams be abejonės yra svarbūs R. Žemaitaičio partiečiai – kitaip nei S. Skvernelio atstovai, kurie antroje pusėje daugiau trukdė, nei padėjo. Yra aiškiai matomų tendencijų, kad juos gali pakeisti Valstiečių A. Verygos komanda?

Tad žiūrime toliau kaip visi kaupia tuos politinius dividendus. Čia matyt viskas dėl žmonių, dėl mūsų gerovės.