Keletas patarimų vestuvėms…

Danielius.net

Bekeliaujant per vestuves ir kitus pokylius tenka pamatyti daug mažų nenumatytų menkniekių, kurie tikrai neblogai apkartina kuriamą šventę. Tad norėčiau čia padiskutuoti apie vestuvėse pamatytus trūkumus ir būtent ką svečiai iš pašalies „garsiai“ masto apie piršlius, jaunuosius ir tuos pačius namiškius pakvietusius juos į tokią neeilinę  šventę…

Pirmiausiai siūlyčiau jauniesiems ir jų tėvams prieš rengiant vestuvių pokylį rimtai pagalvoti ir galutinai nuspręsti kokia jų bus puota: ar atvykę svečiai pasijaus kaip teatre, ar tikram baliuje. Tai yra, kad dauguma jaunųjų kartu su tėvais galvoja, kad vestuvėse turi būt prašoma kuo kūrybingesni piršliai(liudininkai), bei muzikantai kuo įmantriau užimantys besilinksminančius žmones.

Visa tai labai šaunu, tik „nepersūdykit“, arba paprasčiau tariant – nepadauginkit. Vertėtų neužmiršti vieno dalyko, kad į vestuves su dovanomis atvykstantys giminaičiai ir draugai tikisi čia gerai pasilinksminti: pavalgyti, padainuoti, pašokti , išgerti, su senais matytais žmonėmis draugiškai pasikalbėti. Jei organizatoriai svečią įspraus į griežtą vestuvių numatytą planą, ir uždraus jam jaustis laisvai, neabejotinai jis grįžęs pirmadienį į darbą pasakys, kad jam buvo prasta šventė. REZIUMĖ TOKIA, kad visko turi būti su saiku, ne vien tik piršlių originalus pasirodymas…

Kalbant apie piršlius, tai galiu pasakyti, kad vis mažiau sutinkami žodžio meistrai, tai yra kurie nieko neskaito iš savo liktarnų, o viską bertų iš širdies. Baisiai nesiklauso sunkiai perskaitomi ilgi posmai, patys tikriausiai tai esat ne kartą girdėję…

Pažymėtina, tai, kad jaunieji bent paskutinę naktį prieš vestuves gerai išsimiegotų ir kitą dieną, esant bent kokiam orui, žvaliai pozuotų fotografo ir operatoriaus objektyvui. Tokios progos juk daugiau niekada nebus. Taigi velniop tuos susikaustymus ir nepatogumus!

Dar vienas pastebėjimas, tai stalų puošimas. Atminkit, kad priešais jaunuosius pastatytos didelės vazos su gražiomis gėlėmis tikrai nebus dailesnės už pagrindinės šventės poros veidų spindesį… Tegul jau visos gėlės stovi kur nors šalia stalo ir neužgožia jaunųjų, nes paprasčiausiai operatorius bus priverstas dažniau nufilmuoti tas gėles nei jaunavedžius.

Teko pastebėti, kad ir muzikantai gudrauja… Jei muzikantas puola pasakoti ne vieną ir ne du anekdotus, galit suprasti – jie taip tempia gumą, ilsisi. Taip daro labiausiai tie, kurie apie dvyliktą užkimsta.

Pabaigai belieka pasakyti, kad puikią vestuvę iškelti yra ne taip paprasta, tų nesklandumų visada ir visur pasitaiko. Ir deja kaip bepasakysit, bet labiausiai ilgiuosi tų paprastų kadaise savo kaimo sodybose kilnojamuose nameliuose rengtų didelių vestuvių, kada į jas sugužėdavo visi giminaičiai ir kaimynai, kokie jie bebūtų girtuokliai ar tinginiai. Mažai kuri šiandienos vestuvė prilygsta ankstesnių vestuvių nuoširdumui ir linksmumui…