Kodėl jaunų mokytojų reikia ne tik Vilniuje ar Kaune?

Panevėžio miesto savivaldybė siekia
pritraukti ir paskatinti trūkstamų specialybių pedagogus dirbti pedagoginį
darbą būtent Panevėžio mokyklose. Todėl trūkstamų specialybių pedagogų
pritraukimo į Panevėžio ugdymo įstaigas programoje viena iš numatytų veiklų -
mokyklų ir mokytojų dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“.
„Šiemet bus jau šeši metai, kai Savivaldybė įgyvendina
specialistų pritraukimo į miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo
programą. Taip skatiname jaunus žmones rinktis miestui trūkstamų dalykų
pedagogines studijas, kurios yra iš dalies finansuojamos. Čia numatytos
profesijos prestižo kėlimo kryptys, priemonės, veiklos, yra skiriamos
subsidijos pedagogų įsikūrimui. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės taryba yra
patvirtinusi pedagogų dalinių kelionės į darbą išlaidų kompensavimo tvarkos
aprašą, pagal kurį dalinai kelionės išlaidos kompensuojamos visiems
pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 10 kilometrų nuo darbo
vietos. Labai kviečiame jaunus specialistus atvykti į atsinaujinantį Panevėžį,
čia sudarytos tikrai geros sąlygos ir jau dirbantiems, ir atvykstantiems
pedagogams“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.
„Mokytojo, kaip specialisto, situacija šalyje yra
vienareikšmiškai sudėtinga. Kodėl? Todėl, kad vien tik deklaruoti apie šios
profesijos prestižą nepakanka. Be to, juk prestižo niekas duoti ir negali, jį
reikia pasiimti pačiam. Mes neturime sisteminio požiūrio į pasitikėjimą mokytoju
kaip profesionalu, štai, kur yra problema. Tad tokios programos, kaip „Renkuosi
mokyti!“ yra tarsi gaivus oro gurkšnis ir viltis, kad vis dar yra žmonių,
norinčių būti mokytojais“, – sako Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė
Vitalija Dziuričienė.
Augti padedantys specialistai
V. Dziuričienė pasakoja, kad 15-uosius gyvavimo metus
skaičiuojanti programa „Renkuosi mokyti!“ jos gyvenime užima ypatingą dalį. Ją
pažįsta ir per asmeninę, ir per profesinę prizmę. „Mano patirtis su šia
programa yra trejopa. Pirma – asmeninis prisilietimas. Nuo pat pirmųjų
programos dienų vesdavau būsimiesiems ugdymo specialistams mokymus. Vėliau,
teko būti vienos iš dalyvaujančios mokyklos konsultante. Turėjau galimybę ne
tik geriau pažinti apie ką yra programa, bet ir suprasti, kaip tai gali padėti
pačiai mokyklai. Galiausiai 2017 metais su „Vyturio“ progimnazija dalyvavome
programoje. Norėjome savo aplinkoje turėti žmogų, kuris leistų kartu augti ir
mūsų mokyklai. Taip ir atsitiko“, – sako V. Dziuričienė.
Dalyvavimas programoje „Vyturio“ progimnazijai atnešė net du
jaunus žmonės, kurie užkrėtė ir kitus mokyklos specialistus savo maksimalizmu
ir energija. Jie demonstravo pavyzdį, kaip visu 100 proc. save atiduoti vaikams
ir kasdien ne tik mokyti, bet ir mokytis patiems. „Mūsų jaunieji kolegos
pasižymėjo ypatingais pomėgiais, kurie žavėjo ne vieną bendruomenės narį.
Bronius, geografijos mokytojas, žygiais išbandyti save skatino ir mokinius, ir
mokytojus. Paulius, etikos mokytojas, mylinčius literatūrą užkrėtė sudėtingų ir
ypatingo susikaupimo reikalaujančių knygų skaitymui. Abu šie vyrai parodė, kaip
svarbu neužsistovėti vietoje, kaip svarbu kelti nepatogius klausimus, į kuriuos
ieškant atsakymo gali tobulėti pats ir mokyklą tobulinti. Juk kartais atrodo
viskas labai paprasta ir aišku, tačiau būtent jie mus skatino pasižiūrėti
giliau ir neskubėti rasti atsakymą“, – teigia „Vyturio“ progimnazijos
direktorė.
Pasikeisti ne visuomet itin
lengva
Progimnazijos direktorė džiaugiasi, kad šioje itin
dinamiškoje kasdienybėje į mokyklą atėjo tie žmonės, kurie paskatino sustoti,
darkart pergalvoti ir peržiūrėti savo vertybes. Juk itin svarbu stengiantis
eiti koja kojon su naujovėmis nepamesti esmės – apie ką ir kodėl esame mes kaip
mokykla. „Būdami programoje labiau įsigilinome ir į įtraukųjį ugdymą.
Permąstėme mokyklos politiką, kultūrą, praktikas, dėmesingumą tyrinėjimui,
duomenų bei giluminei analizėms. Tokiai analizei, kuri leidžia daryti
atradimus, atrodo, visiškai nusistovėjusiuose procesuose. Štai, pavyzdžiui,
mokinių skatinimas. Jis nuo neatmenamų laikų atrodė aiškus: dešimtukai,
olimpiados, konkursai. O tuomet pasižiūrime ir klausiame, ar tikrai kiekvienas
mokinys turi šią galimybę? Na, ne. Ką darome? Mokiniai dažniausiai iškart tampa
pokyčių sąjungininkai, mokytojai turi daugiau klausimų, o ką jau kalbėti apie
tėvus. Pokyčiams reikia diskusijų. Džiaugiuosi, kad programos komanda mums
neleido eiti paviršiumi, norėdami judėti savo tikslų link, privalėjome nerti
gilyn“, – teigia V. Dziuričienė.
Progimnazijos direktorė įsitikinusi, kad programa „Renkuosi
mokyti!“ reikšminga visai Lietuvos švietimo sistemai. Juolab, kad šalyje šiuo
metu yra itin didelis specialistų trūkumas. „Deja, bet šiandien stebime
mokyklos nuvertėjimo situaciją. Nors dauguma supranta, kad asmens, šalies,
pasaulio ateities statybos mokykloje, tačiau pasitikėjimas mokytojais, mokykla
labai sumenkęs. Vos ne kasdien tenka susidurti su situacijomis, kuriose kas
netingi, tas ir moko, dažnai dar ir nepagarbiai, kaip mokytojas, mokyklos
vadovas turi dirbti. Profesionalų lyg ir nebereikia. Todėl jauni žmonės,
nusprendę save išbandyti programoje „Renkuosi mokyti!“, nusprendę atnešti
daugiau polėkio į mokyklą, pasiryžę padaryti mokyklą geresne vieta visiems, su
ja susijusiems – tiesiog pagarbos verti žmonės“, – sako V. Dziuričienė.
Kokių mokytojų trūksta Panevėžio
miestui?
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo
skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė sako, kad Panevėžys nėra išimtis ir čia
taip pat, kaip ir visoje šalyje, ugdymo specialistų nepakanka. Trūksta kone
visų dalykų mokytojų: fizikos, matematikos, chemijos, etikos, biologijos,
lietuvių kalbos. Šiek tiek geresnė situacija yra su fizinio ugdymo
specialistais – jų kol kas dar galima rasti.
Paklausta, tai koks turėtų būti šiandieninis mokytojas ir ką
jam vertėtų žinoti prieš renkantis šią specialybę, „Vyturio“ progimnazijos
direktorė nusišypso. „Jis turi iš anksto žinoti, kad bus sunku. Labai sunku. Ir
tikrai pirmomis dienomis ištiks nusivylimas, kritimas į duobę. Bet galiu
garantuoti, kad mokytojas nebus paliktas vienas ir tai yra svarbiausia. Jeigu
šalia bus pagalbos, bus ir vidinis noras save išbandyti sudėtingoje vietoje,
netruks ateiti pagerėjimas. Mokytojo darbas yra tarnystė. Kai esi tvirtai
apsisprendęs ir pasiruošęs, bus nesunku iškilti į viršų ir pajausti didžiulį
pasitenkinimą. Ir tas visa apimantis džiaugsmas matant vaikų akis yra kur kas
stipriau už visus patiriamus iššūkius“, – įsitikinusi V. Dziuričienė.
„Renkuosi mokyti!“ šiuo metu vykdo naujų dalyvių atranką.
Užpildykite kandidato anketą www.renkuosimokyti.lt
vasario 19 d. ir prisijunkite prie šios puikios bendruomenės.
Komunikacijos skyriaus ir „Renkuosi mokyti!“ inf.