Konteineriai su užraktais – iškalbinga naujovė, parodanti elgesį su atliekomis

Zina Juozaitė

Naujos konteinerių aikštelės, modernūs konteineriai, pozityviau nuteikia
gyventojus, skatina juos rūšiuoti. Ši tendencija aiškiai pastebima Alytaus
regione, kurio savivaldybių miestuose ir miesteliuose pastaraisiais metais
įrengti nauji požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai, o Birštono
savivaldybė tapo pirmąja Lietuvoje, kur įrengti išmanieji konteineriai su
identifikaciniais užraktais.

Tarp „žalių“ projektų – ir
atliekų tvarkymas

„Įgyvendiname daug „žalių“
projektų: saulės energija įkraunami šviestuvai apšviečia kurorto  takus, turime elektromobilių įkrovimo
stoteles, džiaugiamės Europos Sąjungos fodų lėšomis finansuotu projektu, kurį
įgyvendinant įrengti modernūs konteineriai ir turime galimybę rūšiuoti net ir
maisto atliekas. Ir rūšiavimo rezultatai yra puikūs! Tie, kas pradėjo rūšiuoti,
turbūt jau niekada nemes maisto atliekų į bendrą konteinerį“, – kalbėjo
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Karališkuoju kurortu vadinamo
Birštono atliekų tvarkymo sistema buvo kuriama įvertinus didelius poilsiautojų
srautus. „Ši sistema pirmiausia turi atitikti paties Birštono siekiamybę būti
tvariu, žaliu kurortu, o teikiant paslaugas žmonėms, kurie čia atvyksta
pasisemti sveikatos, dvasios ramybės, nėra sekinami gamtos – viskas vyksta
žiediniu principu: tai, kas panaudota, vėl sugrįžta į aplinką“,  – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
(ARATC) direktorius Algirdas Reipas.

Svarbiausias akcentas šiame
procese yra atskiras maisto atliekų surinkimas ir jų tvarkymas. Iš gyventojų ir
visų įstaigų surinktos maisto atliekos yra perdirbamos – iš jų gaminama
elektros energija ir kompostas, kuris naudojamas tvarkant skverus, gėlynus,
želdinius.

Mišrių atliekų konteineriai – su užraktais ir tik
vietiniams

Birštoniečiai, tiek gyvenantys
individualiuose, tiek daugiabučiuose namuose, jau turi nemenkos patirties
rūšiuojant maisto atliekas – tą daryti jie pradėjo vieni pirmųjų Lietuvoje. Ir
patys pirmieji bei iki šiol vieninteliai šalyje turi mišrių atliekų
konteinerius su užraktais.

Identifikaciniai užraktai
buvo išdalinti visiems Birštono daugiabučių gyventojams. Kurorto svečiams
naudotis šiais konteineriais nėra būtinybės – turistai daugiausia naudoja
pakuotes,  o jų atliekas ir maisto
likučius turi kur išmesti – tam yra atskiri konteineriai.

Kaip ir prie kiekvienos
naujovės, taip ir prie konteinerių su užraktais, žmonėms reikia laiko
priprasti. Užraktų sistema leidžia matyti, kaip dažnai gyventojai naudojasi
mišrių atliekų konteineriais ir statistika rodo, kad jais besinaudojančiųjų
skaičius per vienerius metus smarkiai išaugo. 2019 metais pastačius rakinamus
konteinerius, jie buvo atidaryti 1200 kartų, o tą darė tik 526 rinkliavos
mokėtojai. Pernai birštoniečiai išdrąsėjo: užraktais naudojosi jau 1200 rinkliavos
mokėtojų, kurie konteinerius atidarė 26 tūkstančius kartų!

„Žmonėms reikia įprasti prie
naujovių, ugdytis naujus įpročius, atsikratyti išankstinių baimių“, – pastebi
ARATC direktorius A. Reipas, pasidžiaugdamas, kad rakinamų konteinerių
naudojimas davė puikų efektą – lyginant su ankstesniais metais, pernai Birštone
mišrių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, sumažėjo beveik perpus!

Su kitokiu rinkliavos skaičiavimu
neskubama 

Kitas etapas galėtų būti apmokestinimo už
atliekų tvarkymą keitimas, rinkliavą skaičiuojant pagal atliekų kiekį, įvertinant,
kaip dažnai žmogus naudojasi konteineriu. Bet
pirmųjų poros metų patirtis ir stebėjimai parodė, kad gyventojų elgsena yra
labai individuali ir taikyti apmokestinimą pagal išmetamų atliekų dažnumą yra sudėtingiau
nei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.

Kai kurie gyventojai
konteinerį atidaro ir po kelis kartus per dieną, o kai kurie – vos kartą per
mėnesį ar dar rečiau. Gal būti, kad kai kas konteinerį su užraktu atidarinėja
tik iš smalsumo, o kai kas prašo palaikyti atidarytą, kad jam pačiam savo
užrakto netektų naudoti.

Įvertinus visa tai naujos apmokestinimo
sistemos įvesti neskubama. „Staigūs judesiai, noras pasiekti greitą efektą gali
kaip tik išbalansuoti bendruomenę. Reikia kalbėtis su ja, suvokti jos elgesio
motyvus ir ieškoti būdų keisti įpročius, elgesio kultūrą, kad atliekų
rūšiavimas būtų ne reikalavimas iš išorės, o vidinė pareiga“, – kalbėjo ARATC
vadovas A. Reipas.