Kumečių pradinukų dienos darbų pynė Lietuvai

Irena Akulavičienė

Man, Kaukučiui, nuo Kaukų piliakalnio iki Kumečių pagrindinės mokyklos – galas kelio. Dažnai joje pabuvoju, kartais kokį neklaužadą įverčiu į gilų pusnį, kad atauštų, o keikūną pasiunčiu burną išsiskalauti, bet šiandien noriu papasakoti ne apie tai.

Prieš kelias savaites, supdamasis mokytojų kambary ant šviestuvo, išgirdau, kad pradinių klasių mokytojos Lietuvos Nepriklausomybės dienai, Kovo 11- ąjai  paminėti, ruošia staigmeną. Kiekviena mokytoja praves užsiėmimą priešmokyklinio ugdymo, pirmoje, trečioje ir ketvirtoje klasėse.  Pagalvojau: „ Nieko sau – kiekvieną pamoką nauja mokytoja. Turėtų būti linksma ir įdomu“.

.Penktadienį uždusęs atlėkiau į mokyklą ir nėriau tiesiai  paskui mokytoją Ireną Akulavičienę į kompiuterių klasę.   Po skambučio sugarmėjo ketvirtokai. Pamokoje viskas sukosi apie pinigus. Pirmiausia mokiniai išbandė gyvenimą be pinigų – mainė prekes. Džiaugėsi Gabrielė išmainiusi dvi  avis į  reikalingą siuvėjai „prosą“, o Paulius –  arklį į du jaučius. Mokiniai pamatė   pirmuosius   lietuviškus pinigus – ilguosius. Prisiminė, kas ir kodėl pavaizduota ant lietuviškų banknotų, iš ko gaminami pinigai. Susipažino su ateities pinigu, euru, žaidė kompiuterinį žaidimą „Sudėk eurą“. Baigiantis užsiėmimui, atsakė į anketos klausimus.

Keli šuoliai,  ir aš jau  mokytojos Jurgitos Andriuškevičienės klasėje. Pirmokai atsistoję ir  susikaupę, skamba tautiška giesmė, prisimenamas Lietuvos laisvės kelias.   Vardijami Lietuvos valstybės simboliai, aptariama  vėliavos spalvų reikšmė. Mokiniai paraginami, kad  primintų tėveliams prie namų per šventę iškelti vėliavas. Tautiškai nusiteikę mokiniai pasigamina po „laisvės gėlę“.  Priešmokyklinukų ir pirmokų rankelėse pražysta gėlės iš trijų spalvų širdučių, trečiokai džiaugiasi gėle iš apibrėžtų rankelių, o  ketvirtokai pasigamina  didžiules trispalves gėles iš  „armonikėlių“.

Mano ausys pagauna dainos ir šokio ritmą, ir aš dumiu į mokytojos Tatjanos Krugelienės klasę. Neapsigaunu- čia siaučia priešmokyklinukai. Išmokę mandagiai pakviesti šokiui ir padėkoti už jį, jie prisimena lietuvių liaudies ratelius „Šarkelė“, „Aguonėlė“,  mokosi naujų „Katinėlis“ ir „Gudo gudo“.  Poilsio pertraukėlės metu išsiaiškina, kokiame Lietuvos etnografiniame regione gyvena,  klausosi dzūkiškų dainų, bando pritarti, prisimena dzūkiškus žodžius. Trečiokai šoka  „Mažas mūsų ratelis“ , o ketvirtokai –  ratelį  „ Sėjau rūtą“.

Šokio ir geros nuotaikos pagautas,  pasibeldžiu  į mokytojos Ingos Nastulevičienės klasę. Sėduosi į traukinuką ir su trečiokais keliauju po  Lietuvos sostines.  Išsiaiškiname  žodžio „sostinė“ reikšmę,  prisimename padavimų, legendų. Sustoję Kernavėje, pirmoje Lietuvos sostinėje, grožimės Kernavės piliakalniais, bažnyčia. Nupūškavę į Trakus, keliaujame tiltu per Galvės ežerą į paslaptingą  pilį. Iš dėlionių atgyja laikinosios  Lietuvos sostinės Kauno ir dabartinės sostinės Vilniaus vaizdai. Susipažįstame  su lankomomis vietomis buvusiose ir dabartinėje sostinėje.  

Nė nepajutau,  kaip prabėgo diena. Susirinkę į salę,  mokiniai šoko  labiausiai patikusius lietuvių liaudies ratelius, dainavo, deklamavo.

 Visos dienos darbai susipynė, susivijo  į  vieną didelę pynę  Tėvynei – Lietuvai.