Laikrodžių istorijos Varėnos viešojoje bibliotekoje

 Laikrodžių istorijos Varėnos viešojoje bibliotekoje

Tik – tak! Tik – tak! O paskum – Bbumm!.. bbumm!.. Tai laikrodžių kalba. Margais būreliais telkiasi jie ant krautuvių sienų, toli iškišę žibančius liežuvius – švytuokles, kuriomis tie ponaičiai taip mėgsta mojuoti. Čia tie vadinamieji sieniniai laikrodžiai, mušantys valandas, – rimti piliečiai. Vieni jų panašūs į grakščias spinteles, kiti – į namelius, treti apvalūs kaip sklindžiai, su išmargintu ciferblatu. Jie dainuoja įvairiausiais balsais, pranešdami žmogui apie praslinkusią jo gyvenimo valandą – kartais nuskamba švelniais varpais, kartais melodingu gongu, o kartais kukuoja gegute. Kokių nuostabių laikrodžių yra sukurta nuo to laiko. Kai meistreliai išmoko juos dirbti! (…). Bet seniau žmonės teturėjo vieną bendrą laikrodį – saulę, na, dar ir gaidį“, – rašoma Jono Mackevičiaus-Nord pasakoje „Laikrodžiai“.

Mieli vaikai, susipažinti su daugiaamže laikrodžių istorija: nuo pirmųjų saulės ir vandens laikrodžių iki švytuoklinių, elektroninių, kvarcinių, skaitmeninių laikrodžių, laiko samprata, vieninga laiko skaičiavimo sistema  jums padės Varėnos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje veikianti paroda „Laikrodžių istorijos“. Čia rasite gausiai iliustruotų informacinių, mokslo populiariųjų leidinių, grožinės literatūros kūrinių, mįslių apie laiką ir laikrodžius. Sužinosite, kaip valandas vadino senovės lietuviai ir dar daug daug įdomybių. Pamatysite, kokius rankinius laikrodžius žmonės nešiojo Lietuvoje prieš keletą dešimtmečių, kokie laikrodžiai skaičiavo laiką jų namuose.

Daiva Armonienė,

Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių