Laisvės ryto aušrą artinę lazdijiečiai – ,,Laisvės angelo“ laureatai

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Kaip iškilmingai ir  linksmai  lazdijiškiai su svečiais Vasario 16 – ąją
šventė naujojo hipodromo atidarymą ir stebėjo Tradicines respublikines žirgų lenktynes, ,,Ūkininko patarėjas“ jau rašė. 95 – osios valstybės atkūrimo ir  1963 m. sukilimo 150 – osios  metinės  tos dienos rytą paminėtos ir kitais įspūdingais renginiais ,,Laisvės rytas aušta“.

Iš bažnyčios, per Nepriklausomybės aikštę, pagerbę žuvusiųjų už Lietuvos laisvę prie jiems skirto paminklo, lazdijiškiai  30  m  vėliavą nunešė į Lazdijų kultūros centrą.

Sausakimša salė susikaupusi stebėjo misteriją ,,Su lietuviška laisvės dvasia“, pastatytą
pagal Juozo Grušo istorinę dramą ,,Zigmantas Sierakauskas‘. Pasibaigus jaudinančiam vaidinimui, kurį sukūrė ir parodė Lazdijų kultūros centro darbuotojai ir meno mėgėjai, šventė dar tęsėsi.  Jau penktą kartą labiausiai Lazdijų rajonui ir valstybei nusipelniusiems lazdijiškiams įteikti apdovanojimai ,,Laisvės angelas“.

Lazdijų r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus  vedėjo
pavaduotoja Rasa Kazlauskienė pristatė kiekvieno iš apdovanotųjų biografijas
ir   nuveiktus darbus.

Į Romą  Mazėtį dažnai kreipiamasi ,,Maestro“, nes  vadovauja kapelai ,,Dziedukai“,  vaikams savo patirtį perduoda kapeloje ,,Anūkuciai“.  2005 m.  ,,Dziedukai“ pelnė geriausios Lietuvos tradicinės kapelos titulą, Lietuvos liaudies kultūros centras R. Mazėčio vadovaujamą kapelą apdovanojo ,,Aukso paukšte“.  Maestro, kuriam 62 m.,  Dzūkijos kultūrai yra atidavęs jau 42 metus, jis yra Lazdijų himno, daugelio dainų  autorius.
Per ilgus darbo metus net 9 kartus dalyvavo respublikinėse dainų šventėse, o kitų – net ir suskaičiuoti neįmanoma.  R. Mazėtis groja armonika, smuiku, akordeonu, birbyne, klarnetu, trombonu. Lazdijiečiai  jį labai gerbia bei vertina, nes jis negaili savo patirties, dalijasi ja su mažais ir dideliais.

Gabrielės Bačanskienės,  kuriai jau 83 m. , gyvenimas prabėgo Kapčiamiestyje, bet lietuvė patriotė visada sukosi įvykių sūkuryje. Dar paauglė ji tapo partizanų ryšininke, rašė ir platino antisovietinius atsišaukimus, Atgimimo metais ši moteris –  viena aktyviausių Kapčiamiesčio sąjūdininkių, ieškojo, kur užkasti partizanai, organizavo jų
perlaidojimą, Savo sode pastatė paminklą Dzūkijos partizanams ir Čečėnijos laisvės
kovotojams.  Namuose įkūrė vienintelį Lietuvoje muziejų Čečėnijos išsivadavimo kovoms atminti. Vėliau šio muziejaus ekspoziciją ir daug eksponatų apie lietuvių partizanų kovas atidavė Kapčiamiesčio Emilijos PLiaterytės muziejui.  G.
Bačanskienė, nors savamokslė, rašo eilėraščius apie Lietuvą, mūsų tautos likimą.  Ji yra apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu.

Jaunius Augustinas 1932 m. gimė Kaune, Lietuvos karo aviacijos majoro, Ryšių tarnybos viršininko šeimoje. Kai bolševikai Lietuvą okupavo antrą kartą Jauniaus tėvą ir brolį  įkalino Sibiro lageriuose. Be tėvų paramos teko baigti  vidurinę mokyklą, bet puikiai piešiančio jaunuolio į Dailės institutą nepriėmė, nepriėmė nė į vieną ir kitą aukštąją mokyklą. Tik po tarnybos sovietų armijoje, jis galėjo studijuoti Kauno
medicinos institute. Tapęs gydytoju , pradėjo dirbti Seirijuose ir Veisiejuose, savo gyvenimą susiejo su Dzūkija. Lazdijų krašto žmonės jį gerbia ne tik kaip ilgametį rūpestingą gydytoją. J. Augustinas – knygų autorius, talentingas karikatūristas. Laikraščiuose ir dabar spausdinamos jo sukurtos humorą ir satyrą įkūnijančios karikatūros.  Jis yra sukaupęs didelę biblioteką, pažįstami jį vadina, vaikščiojančia enciklopedija“.
J. Augustinas sako, kad, išskyrus vaikystę, laimingiausias jo gyvenimo metas – Atgimimas ir Sąjūdis,  džiaugsmingiausia diena – Baltijos kelias.

Lazdijų r. savivaldybės meras Artūras Margelis, dėkodamas už nuopelnus šiam kraštui visiems trims laureatams įteikė Angelo statulėles. O gėlių dovanojo ir artimieji, ir bendraminčiai, ir pažįstami.

Taip padėkota trims Lazdijų krašto šviesuoliams, kurie savo gyvenimus paskyrė, kad Laisvės rytas išauštų ir niekas nedraustų Per Nepriklausomybės aikštę žygiuoti su 30 m ilgio Trispalve.

Autorės nuotraukos.