Lietuvių poetinės kalbos alchemikas Antanas Kalanavičius

Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda  „Lietuvių poetinės kalbos alchemikas“, skirta poeto Antano Kalanavičiaus 70-osioms gimimo metinėms paminėti.

                      Antanas Kalanavičius – aštunto ir devinto dešimtmečio poetas, ilgai likęs nuošalėje, nedalyvavęs literatūriniame gyvenime. Subtilus lyrikas, stiprių vidinių išgyvenimų, ypač gamtos, savitos poetinės kalbos kūrėjas.

                     Gimė 1945 m. birželio 5 d. Sapiegiškės kaime netoli Nedzingės, Varėnos rajone. Mokėsi Nedzingės vidurinėje mokykloje. 1965-1968 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute. Rašyti pradėjęs paauglystėje, pirmąjį eilėraštį išspausdino Varėnos rajoniniame laikraštyje.  Nuo 1965 m. jo eilėraščius publikavo „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Mūsų gamta“, „Jaunimo gretos“ ir kt. Leidykloms A. Kalanavičius įteikė net keletą poezijos rinkinių ir knygelių, tačiau nė viena iš knygų nebuvo išleista. Suvokęs, kad didmiestis jį atstūmė, Antanas Kalanavičius grįžo į tėvų vienkiemį Sapiegiškėse (1973 m.).

                      A.Kalanavičiaus poezijoje nėra tradiciškai suprantamų aktualijų, įvykių, pilietinių ir dorovinių pareiškimų. Tai tiesiog kalbėjimas apie žmones, apie save, nuotaikų, minčių, veiksmų ataudai, poelgio ir gesto matymas gamtovaizdyje, pagalvojimų ir pastebėjimų užrašai. Rašė jausdamas ir pažindamas kūrybinį foną, kitų poetų kūrybą ir jos vertybes, paisydamas subtiliausių permainų ir kartu nesitraukdamas iš savo vagos. Vertė rašto dirvą tikrai savotiškai, tardamas retus dzūkiško pakraščio žodžius nepakartojama tarsena.

                             Paskutiniuosius savo gyvenimo metus A.Kalanavičius praleido gimtojoje sodyboje. Mirė 1992 m. rugsėjo 13d. Palaidotas Sapiegiškės kaimo kapinaitėse.

                      Visą savo neilgą gyvenimą be pertraukos rašęs eilėraščius, parengęs spaudai keletą poezijos rinkinių, gyvas būdamas nė vienos knygos nesulaukė. Po mirties išleista vienintelė knyga – kūrybos rinktinė „Ne akmenys guli“ (2004).

                      Po A. Klanavičiaus  mirties kasmet birželį rengiami poeto atminimo vakarai Nedzingėje.

                      Parodoje – knyga „Ne akmenys guli“(2004), kurioje išspausdinti įvairių laikotarpių eilėraščiai, poezija vaikams, lyrikos apmatai ir fragmentai, laiškai, vienintelis interviu, Perpetua Dumšienės knyga apie poeto gyvenimą ir kūrybą „Dulkėto erškėčio ugny: knyga apie poetą Antaną Kalanavičių“ (2012) ir knyga „Nuošalės poetas“(2005), kurioje pateikiami Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos abiturientų rašiniai apie A. Klanavičiaus savitą kūrybą.

                      Eksponuojami aplankai „Antanas Kalanavičius spaudoje“ ir „Literatūrinės Antaninės Nedzingėje“ (poetui Antanui Kalanavičiui paminėti), kuriuose sudėtos straipsnių iš periodinės spaudos kopijos. Taip pat pateikiama šio straipsnio autorės, bibliografės Laimutės Cibulskienės, sudaryta A. Kalanavičiui skirta bibliografija (1964-2010, su papildymais)  , kurioje suregistruoti  spaudoje skelbti poeto eilėraščiai bei straipsniai apie A. Kalanavičiaus gyvenimą bei kūrybą.  Parodą papildo nuotraukos, straipsniai iš rajoninės bei respublikinės spaudos, tarp kurių ir pats naujausias – Onutės Bradūnienės „Aš amžinai būsiu gyvas…“, išspausdintas leidinyje „Nemunas“ (2015, geg. 21, (Nr. 12), p. 9-10).                                                  

                                                             Parengė Laimutė Cibulskienė

                                                   Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė