Loreta Jastramskienė: „Naktinės Alytaus gatvės yra mano Amerika“ (foto)

„Alytus – tai vienintelis miestas
pasaulyje, kur aš nebijau naktį vaikščioti gatvėmis. Ir aš visada tai darau.
Nežinau, ar čia normalu, bet toks mano naktinio pasivaikščiojimo pomėgis yra
tik Alytuje, –  sako rašytoja Loreta
Jastramskienė. –  Mano miestas dabar
ramus ir tylus. Tos naktinės Alytaus gatvės yra mano „Amerika“. Man labai
patinka tos gatvės, nes jos turi tokią išskirtinę šviesą. Kad ir tamsus tas
miestas, bet man šviečia visi tie klevai, tos liepos Tvirtovės gatvėje…“

Tokiu atviravimu ir kuklia
šypsena kraštietė, prozininkė, eseistė Loreta Jastramskienė pasitiko
susirinkusiuosius į jos penktosios knygos sutiktuves Dzūkijos sostinėje. Jurgio
Kunčino viešojoje bibliotekoje autorė pristatė naujausią savo romaną
daugiaprasmiu pavadinimu – „Visada, Tėve, bus Amerika“. Tai – knyga apie 1940
m. Lietuvos okupacijos pasekmes, kančias patyrusius žmones ir jų likimus.

„Dažnai mes pagalvojame, ar tuo
metu galėjo būti meilė, ar galėjo būti tarpusavio ryšiai, santykiai. Tai
atsakymas – galėjo. Ir ne tik kad galėjo, jie, iš tikrųjų, ir buvo. Ir
atsiskleisdavo pačiomis įvairiausiomis formomis“, – knygos sutiktuvių renginyje
kalbėjo Alytaus miesto mero pavaduotojas Povilas Labukas.

Literatūrinės Juozo-Vaižganto
premijos laureatė Loreta Jastramskienė savo kūryboje  subtiliai gilinasi į žmonių santykius,
atsiskleidžiančius grėsmingomis istorinėmis aplinkybėmis, kai būties ir
išlikimo pirmapradis instinktas persipina su aukščiausio dvasingumo
apraiškomis.

Autorė sakosi, kad penktojo
romano rašymas jai atsiliepęs tiesiog fiziškai. Jame gvildenami dalykai yra
taip giliai traumavę Loretos šeimą, kad tų patirčių vaizdiniai tarsi gyvi stoję
jai prieš akis, o rašymo proceso metu ji pasijutusi tarsi be odos. Knygoje –
daugybė sąsajų su šeimą ištikusia tragedija. Rašytojos tėvelis, būdamas
penkerių, su savo mama buvo ištremti į Sibirą. Tačiau tai buvusi tik dalis visų
ištikusių skaudžių įvykių.

Į susitikimą su skaitytojais Dzūkijos
sostinės bibliotekoje penkių romanų autorė atvyko ne viena – ją atlydėjo literatūrologas
dr.Vilius Gužauskis.

„Turėti darbščius ir nuoširdžius
leidėjus rašytojui – didelė dovana. Ačiū „Homo liber“ vadovui dr.Viliui
Gužauskiui ir redaktorei Teresei Gužauskienei, jų dėka mano rankraščiai tampa
knygomis ir keliauja pas skaitytojus“, – sakė Loreta Jastramskienė.

Knygos pristatymo vakaras nejučia
prisipildė jaukumos. Jautriai ir nuoširdžiai partizanų dainą apie mėlynas vosilkas atliko Alytaus muzikos mokyklos
mokiniai Austėja ir Matas. Tuo metu klausytojai stengėsi sulaikyti ašaras. Turbūt
ne vienas susimąstė apie šiandienės būties trapumą, ir vėl istorijai pasisukus
spirale, o žmonijai ir vėl susiduriant su masiniu, brutaliu žiaurumu.

Tačiau žmoguje slypi tokie gilūs
atsparumo ir gebėjimo išlikti klodai, kad ne vienu atveju belieka tik stebėtis.
Dažnas gyvenime laikosi, rodos, už šiaudo, tačiau stimulas, vedantis į priekį,
yra geresnio gyvenimo sau ir artimiesiems siekis.

„Amerika“ yra ta viltis, kuri
kartais žmogaus gyvenime išsipildo, bet dažniausiai ji taip ir lieka
neišsipildžiusi, kaip šiame romane. Liudvikui Kardeliui ji neišsipildė, bet, aš
manau, kad jo dukra Elzė, jo anūkas Simonas, jie turės tikrai tą „Ameriką“. Bet
argi be svajonės galėtume gyventi?…“ – sako rašytoja Loreta Jastramskienė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos
Krupavičienės nuotr.