Mantas Jarusevičius iš Pocelonių džiaugiasi pasirinkęs santechniko, o ne fūristo duoną

Labai dažnai
žmogus svajoja apie vienokią profesiją, o aplinkybių verčiamas, pasirenka kitą
ir žiūrėk tai būna dar didesnis pasiekimas.

 Šįkart noriu papasakoti apie Pocelonių km. Daugų
sen. Alytaus rajone gyvenantį santechniką puikų savo amato žinovą Mantą
Jarusevičių. Tai tikras pavyzdys, kaip aukštų mokslų nebaigęs vyriškis, puikiai
gyvena Lietuvoje ir visiškai nesvajoja apie darbą svetur. Svarbiausia turėti
norą visada mokytis ir tobulėti. 

Kažkada
aštuoniolikmetis M. Jarusevičius, baigęs Daugų technologijos ir verslo mokyklą,
norėjo tapti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau vairuotojo pažymėjimui įsigyti neturėjo
pinigų. Tada įsidarbino į pirmą pasitaikiusią santechnikos įmonę Alytuje, kur
jam teko dirbti sunkiausius ir juodžiausius darbus: pneumatiniu plaktuku
nurodytose vietose ardyti pamatus, sienas, vėliau nešti, krauti įvairias
nuolaužas. Toks darbas netrukus jaunuolį pradėjo slėgti; juk perspektyvos
čia  niekada nebus! Pradėjo domėtis kaip
šalia dirba vyresni kolegos specialistai, kaip jie apskaičiuoja ir jungia
įvairius mazgus. Mantas dėkoja likimui, kad šalia dirbęs Remigijus, tikras
profesionalas, nepagailėjo jam duoti pirmųjų patarimų, ir pirmųjų nesunkių
užduočių. Kadangi jaunuolio būta žingeidaus ir atkaklaus, po truputį šis darbas
pradėjo įgauti pagreitį: namuose vakarais surastos ir apžvelgtos teorinės
žinios, dienomis pradėjo virsti praktiniais darbais.

Mantas po 13
metų samdomo darbo įmonėse, jau trejetą metų vykdo vien savo individualią
veiklą. Šiandien jis su kolega specializuojasi šiluminių mazgų
rekonstrukcijose, vandentiekio, kanalizacijos ir panašių sričių darbuose. Darbo
apstu. Todėl atėjo diena, kada Mantas jau pats renkasi kokius darbus imti, o
kokių ne. Tai yra daug geriau įrenginėti naujus namus, nei rekonstruoti senus
daugiabučius, kur daug žmonių ir tiek pat nuomonių bei norų. Kur diegti viską
vien naujomis medžiagomis, o kur prie senų mazgų naujus vamzdžius pritaikyti ir
dar suteikti garantiją.

Mantas – ne
per daug kalbus, bet visada atsakingas. Pasakė, patarė ir padarė. Jis ir gimęs
išskirtinę dieną – vasario 16-ąją, gal todėl jis toks ir visuomeniškas savo
Pocelonių kaimo „Perkūnkalnis“ bendruomenėje. Niekada negali atsisakyti
prašomas padėti, todėl ir čia jis žmonių yra labai gerbiamas ir mylimas.

Pašnekovas
juokauja, kad dar nuo Vytauto Kernagio paleistos dainos apie Ukmergės
santechniką, ši nešvari profesija jaunimo nepaskatino jos mokytis. Visuomenėje
dar iki šių dienų ne kaip galvojama apie santechniko specialybę, kaip amžinai
smirdančią ir nepatrauklią visa kuo. Nuomonė kur kas greičiau ima keistis,
staiga prakiurus vamzdžiams, ar sugedus tualetui, dušui! Kaip tada su džiaugsmu būna laukiamas
santechnikas…

O šiandien Mantas su žmona Solveiga augina sūnų ir dukrą, Alytaus rajone rekonstravęs
seną tėvų butą, gyvena per du aukštus, panašiai kaip miestiečiai kotedže. Jei
pradžioje 15 kilometrų iki Alytaus buvo labai toli, tai dabar – vienas juokas.
Ir pats Mantas iki šiol neturi profesionalo teisių, bet jam jų ir nereikia.
Paprasčiausiai džiaugiasi savo atrasta profesija, apie kurią anksčiau net
nebuvo pagalvojęs.

Linkime tau,
Mantai, sveikatos ir sėkmės! Ačiū už gražius darbus!

O į šį
specialistą galite kreiptis tel. nr. 8-621 85212

Danielius
Jakubavičius