Marcinkonyse dešimtąjį kartą šurmuliavo dzūkų sambūris (foto)

Rūta Averkienė

Marcinkonyse vyko dešimtasis iš Varėnos krašto kilusių arba
sodybas čia turinčių žymių šalies kultūros, meno, mokslo, politikos, verslo žmonių
susitikimas. Į šį susitikimą susirinkę apie šimtas kraštiečių su artimaisiais
ir draugais – „senųjų“ ir „naujųjų“ dzūkų – ne tik diskutavo apie tai, kaip
bendromis jėgomis būtų galima puoselėti Varėnos kraštą, bet ir bendravo,
koncertavo bei kalbėjo apie čia įgyvendintus ir būsimus bendrus projektus.

Varėnos
kraštas turi ypatingą trauką vilioti talentingus žmones – gal juos vilioja
unikalūs senieji dzūkiški kaimai, pirmapradės gamtos grožis, o gal jie susižavi
dzūkų nuoširdumu ir vaišingumu? Šiuo metu pušynuose išsibarsčiusiuose
kaimeliuose ir vienkiemiuose vasaroja, o kai kurie ir nuolat gyvena maždaug per
du šimtus dailininkų, rašytojų, keramikų, muzikų, politikų, mokslininkų. Čia jie
ne tik poilsiauja, kuria, bet vis labiau įsijungia į kaimo bendruomenių
gyvenimą. Labai džiugu surinkti naujuosius varėniškius, pamilusius Varėnos
kraštą, čia suradusius savo antrąją tėviškę – kūrybai, mokslui, poilsiui.
Varėnos rajono savivaldybės vadovai žymius kraštiečius kviečia reguliariai
bendrauti su seniūnijų žmonėmis, ieškoti juose talentų, atskleisti meno
paslaptis bendruomenės žmonėms.

Šių metų susitikimo
turininga programa leido kraštiečiams ne tik dar labiau pažinti Varėnos kraštą,
pabendrauti su seniūnais, kultūros darbuotojais, bet ir patiems kalbėti apie
savo veiklą bei su Varėnos rajonu susijusius kūrybinius planus.

Kraštiečių
susitikimas prasidėjo įdomiomis diskusijomis, kuriose, pasidalinę į dvi grupes,
svečiai drauge su rajono vadovais, seniūnais ir kultūros darbuotojais aptarė
bendras Varėnos krašto veiklas.

Kiti buvo
pakviesti į turiningą ekskursiją po rudenėjantį ir raudonuojančiomis
spanguolėmis nusagstytą Čepkelių raistą. Svečiai turėjo galimybę iš apžvalginio
bokšto pažvelgti į užburiančią Čepkelių didybę, pasivaikščioti lankytojų taku
po dzūkišką pušyną, susipažinti su unikaliomis Marcinkonių apylinkėmis.

                      Vėliau
smagi popietė vyko Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio
rezervato direkcijos etnografinės sodybos kieme. Čia susibūrę kraštiečiai čia
pat ant klojimo sienų ir ant žolės eksponavo savo kūrybos darbus – paveikslus,
fotonuotraukas, skulptūras ir kitus meno dirbinus.

Ši vieta
tokiems susitikimams pasirinkta ne atsitiktinai – čia, tebegyvuojančiomis
senomis dzūkų tradicijomis garsiame kaime, senoje sodyboje, tarp senovinių
dzūkiškų buities rakandų ir eksponatų tvyro dzūkiška dvasia, tad tiems, kurių
šaknys – panašiose sodybose, malonu su nostalgija atsiminti savo vaikystės
dienas, o naujiesiems, kurie Varėnos krašto smėlynuose tvirtina savo šaknis,
pažinti dzūkišką dvasią tiesiog būtina.

Renginį
gražiomis dzūkiškomis dainomis pradėjo Marcinkonių folkloro ansamblio
dainininkai, jį dzūkiškai ir labai nuotaikingai vedė Varėnos kultūros centro
direktoriaus pavaduotojas Marius Galinis.

Visus
susirinkusius taip pat dzūkiškai pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras
Algis Kašėta pasidžiaugė, Varėnos kraštas turtingas talentingais kraštiečiais, kurie
bendroje diskusijoje išsakė daug įdomių, praktiškų idėjų. „Malonu matyti tokį
gausų būrį susirinkusių pabendrauti kraštiečių. Juk visai nesvarbu, ar jūs iš
čia kilę, ar dar tik pradedat kurtis, visi, kurie turime sąsajų su Varėnos
kraštu, esame dzūkai. Visi mes mylime Dzūkiją, Varėnos kraštą, tai reikia
ieškot įvairiausių būdų, kaip drauge jį gražinti, puoselėti. Nuoširdžiai
kviečiu kiekvieną iš jūsų, turintį gražių sumanymų, susitikti ir diskutuoti,
kaip naudingas Varėnos rajonui idėjas įgyvendinti drauge“, – kvietė meras.

Tądien
Marcinkonyse susirinko ne viena dešimtis ryškių asmenybių, kurios neabejotinai
turtina Varėnos kraštą. Susitikime dalyvavo Mielupio kaime sodybą turintis
kompozitorius Juozas Širvinskas, Dargužiuose įsikūręs žymus dailininkas Jonas
Daniliauskas, Pelekiškės kaime daug laiko praleidžianti aktorė Olita Dautartaitė,
iš Perlojos kilęs VDU dėstytojas Sigitas Lūžys, Merkinėje vasarojanti
žurnalistė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, iš Kabelių kilęs fizikos mokslų
daktaras Jonas Grigas, iš Senosios Varėnos – žymus chirurgas, profesorius
Giedrius Uždavinys, Rudnelės kaime vasarojantis rašytojas, dramaturgas Kazys
Saja su žmona Gražina, Grybaulios kaime įsikūręs dailininkas Kastytis
Skromanas, varėniškiai tautodailininkai Algirdas Juškevičius, Eugenija
Bakšienė, Saulė Lazaravičienė ir Irena Žukauskienė bei daug kitų garsių
Lietuvoje ir pasaulyje žmonių.

Savo
ižvalgomis bei įdomiomis mintimis kiekvieną kraštiečių susitikimą
pamaloninantis profesorius Jonas Grigas, kuris gimęs ir augęs netoli
Baltarusijos sienos esančiame Kabelių kaime, Marcinkonyse baigęs mokyklą,
prisipažino, jog daugiau kaip penkiasdešimt metų gyvena Vilniuje, tačiau visa
širdies meilė liko čia, gimtinėje. „Vaikystės maudynes Grūdos ar Merkio upėse
prisimenu su didesne nostalgija nei Viduržemio jūroje, o gimtosios vietos
paliko didesnį įspūdį nei Tokijas, Niujorkas ar Maskva. Kur bebūčiau,
žvaigždžių takais visada grįžtu į gimtinę, kur pragyvenau dešimt tūkstančių
savo gyvenimo dienų. Nežiūrint to, kad kaimai nyksta, gyventojų skaičius juose
mažėja, aš per daug neliūdžiu, nes tai yra natūralus procesas. Po dešimties
metų nebus tokio kaimo, koks yra dabar. Kaip ir nebeliko mano vaikystės
archaiško kaimo. Ateities kaimas bus kitoks – technologijų pagalba jo
gyventojai, gyvendami miškuose, galės dirbti Vilniuje arba kuriame kitame
Europos Sąjungos mieste. Džiaugiuosi visais, kurie prisideda prie mūsų krašto
gražinimo, – su optimizmu kalbėjo profesorius.

VDU dėstytojas
Sigitas Lūžys, kalbėdamas dzūkiškai, ragino niekada nepamiršti, kad „mes esam
ščyri dzūkai, atajį acimyc, kas esam. Pamiršč, kad vakar buvau vilnietis,
kaunietis, klaipėdietis, nes kai esi cia, kur širdzis plaka dzūkiškai, kur
apsidairis in dešinį ir kairį, matai dzūkus, vienai dzienai tikrai esi dzūku.
Cia yra mūs šaknys ir cia susrinkį mes galima padaryc labai daug“.

Aktorė Olita Dautartaitė,
apie trisdešimt metų laisvalaikį leidžianti Pelekiškių kaime netoli Merkinės,
sakė, kad šitie susitikimai – kaip maži stebuklai, o kiek gerų dalykų juose
vyksta, sunku apsakyti žodžiais. Ji visus susirinkusius pasveikino gražiais
Bernardo Brazdžionio ir Jono Strielkūno eilėraščiais.

Iš Senosios
Varėnos kilęs geologas, fizinių mokslų daktaras Vincas Korkutis merui
padovanojo savo knygą „Teniso žvaigždės iš arti“ ir patvirtino, kad „visada,
kur bebūtume, stengiamės dėl Varėnos ir prisimenam, kad čia esam gimę“.

Iš Marcinkonių
kilęs ir dabar daug laiko čia praleidžiantis buvęs paveldosaugininkas Vytautas
Paulaitis papasakojo gražią Marcinkonių kaimo istoriją ir pakvietė visus,
neabejingus dzūkiškam kaimui, prisidėti prie jo puoselėjimo.

Šiame susibūrime
kiekvienas norintis galėjo prisiliesti prie dailininkų darbo įrankių – popieriaus
lapo, molberto, teptukų, dažų ir nupiešti paveikslą. Tapybos konkursui vadovavo
dailininkė Laima Piekurienė, davusi užduotį piešti dzūkiška tematika. Beveik
kiekvieną kartą šiuose susibūrimuose dalyvaujanti menininkė pastebėjo, jog nė
vienas rajonas tokių susibūrimų neorganizuoja ir dėkojo Varėnos rajono
savivaldybei už mielus susitikimus. Norinčių išbandyti kūrybinius sugebėjimus
netrūko, ir netrukus dešimt ekspromtu sukurtų paveikslų išsirikiavo sodybos
kieme.

Kiekvienas
buvo pakviestas įrašyti gražių minčių būsimai knygai „365 dienos Varėnos
ritmu“.

Kraštiečiai
dalijosi mintimis, kad prisiliesdami prie amžinųjų Dzūkijos vertybių, „dzūkiško
intelekto“, kuriuo žavimasi net ir Europoje, jie čia stengiasi palikti dalelę
savo kūrybos, stengiasi, kad jos paslaptis pažintų ir vietiniai žmonės. Dėka jų
jau ne vienerius metus rajone vyksta puikūs koncertai, plenerai, kūrybinės
stovyklos.

Svečiai buvo
sutikti svetingai kaip įprasta Varėnos krašte – vaišinami tradiciniais
dzūkiškais patiekalais: karšta grybiene, grikių „babka“, valgiais iš grybų ir
linksminami senovinėmis dzūkiškomis dainomis ir šokiais. Smagią šventę savo
koncertavimu papuošė Marcinkonių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės
Avižinienės, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis
„Žeiria“, vadovaujamas Linos Būdienės, Nerijus Bakula su sūnumu Jokūbu,
„Minglės“ kapelos muzikantai.

Varėnos rajono
savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, kad šis susitikimas buvo abipusiškai
naudingas. „Kraštiečiai išsakė daug originalių pasiūlymų, o mes stengiamės
šiuos žmones įjungti į bendrą veiklą ir bendrai idėjas įgyvendinti. Susitikimų
metų kraštiečiai susipažįsta, gimsta įdomių idėjų, naujų projektų“.

Pakalbinti
kraštiečiai džiaugėsi ir dėkojo rajono vadovams, kultūros darbuotojams ir
seniūnams už itin kruopščiai, suderintai, puikiai organizuotą susitikimą, kuris
įkvėpė dar labiau prisidėti prie Varėnos krašto įvaizdžio kūrimo, gamtos vertybių
apsaugos, lietuvių papročių ir tradicijų puoselėjimo.