Marytės Lapinaitienės siuvinėjimo paroda Matuizose (foto)

Sausio 19 dieną Matuizų bibliotekoje prasidėjo
paroda “Siuvinėjimo magija”. Tai pirmoji siuvinėtojos, rankdarbių
mylėtojos Marytės Lapinaitienės darbų paroda. Nors autorė ir mezga, ir neria, tačiau
mieliausias širdžiai užsiėmimas siuvinėjimas. Pasak siuvinėtojos, šis
užsiėmimas ir nuramina, ir nuotaiką pakelia, ir nuobodžiauti neleidžia, o
vėliau dar ir puikūs darbai gimsta, kuriais galima namus papuošti ar kitiems
padovanoti. Naudodama siuvinėjimo kryžiuku techniką Marytė kryžiukus medžiagoje
vieną po kito kruopščiai suguldo į puikius paveikslus, paveikslėlius, knygų
skirtukus, pagalvėlių užvalkalus ir daug kitų darbelių.

            Siuvinėti
autorė pradėjo dar vaikystėje. Anais laikais siuvinėjimo pamokydavo mama ir
mokykloje per darbų pamokas parodydavo. Tik siuvinėjimas buvo kiek kitoks,
paprastesnis – dygsneliu vadinamas. Marytė ir popietę pradėjo prisiminimu iš
vaikystės: “Vaikai ganydavom karves, ir aš visadu ganydama karves
nešdavaus siuvinėlį su savim, siūlų, adatą, kokį tai lopinuką ir dar indėdavo
mama kokį tai sumuštinuką. Viskas būdavo sudėta vienam maišiuke.” Gražia
dzūkiška kalba pasakojo autorė. “Karvės ganosi, aš tai pasiuvinėju, tai
pasidedu darbelį. Taip besėdint užmigau. O karvė tą mano maišiuką su viskuo ėmė
ir suėdė! Tai aš labai pergyvenau, kad tai karvei kas neatsitiktų nuo suėstos
adatos. Jau aš nesgailėjau nei siūlų, nei lopinuko, man cik labai baisu buvo,
kad karvė nenugaištų. Gal kokią savaitę laiko ramybės neradau kaip čia baigsis.
Bet baigės viskas gerai, karvė nenugaišo ir aš toliau sau siuvinėjau.”
Užbaigė prisiminimą Marytė.

            Pasidalinusi
dar keletu šmaikščių prisiminimų siuvinėtoja tęsė pasakojimą apie savo mylimą
veiklą. Vėliau, suaugus, išėjus gyventi savarankiškai ir sukūrus šeimą,
siuvinėjimui laiko liko vis mažiau. Gyvenimas buvo intensyvus ir daugiau
dėmesio tuomet sulaukė mezgimas. Marytė mezgė ir virbalais, ir vąšeliu, bet
kartą kitą ir pasiuvinėdavo. Pamena, kad pirmai dukrytei gimus kiek daugiau
siuvinėjo, tačiau darbų iš tų dienų neišliko. O vėliau niekada nenustojo
galvoti, kad kai tik išeis užtarnauto senatvės poilsio, iškart kibs į
siuvinėjimą. Kaip tarė, taip ir padarė.

            Siuvinėti
pradėjo pamažu, nuo nedidelių darbelių. Toliau vis daugiau, daugiau ir taip
įsisiuvinėjo iki nemažai laiko ir kantrybės reikalaujančių didelių paveikslų.
Pasak autorės, neišeina siuvinėti aklai bet ko. Darbelį ji kruopščiai renkasi.
Jis turi ir pačiai patikti, ir norisi, kad ir tam, kam jis skirtas, būtų
mielas. Kiekviename paveiksle ir rankdarbyje įdėta daug meilės ir šilumos,
kievienas yra išglostytas ir išpuoselėtas. Visuose darbuose yra įdėta dalelė
sielos. Štai paveikslas su žiemos vaizdu buvo pasirinktas siuvinėti, nes Marytė
yra gimusi žiemą ir šis metų laikas jai labiausiai patinka. Šiuo metu ji jau
vėl turi išsirinkusi gražų žiemišką paveikslėlį, laukiantį, kol kruopščios
rankos perkels jį ant medžiagos. O iš gyvūnų labiausiai siuvinėtojai patinka
pelėdos. Parodoje galime pasigrožėti net dviem paveikslais su šiuo išminties
simboliu. Bene sunkiausias, didžiausias ir pats brangiausias darbas yra
paveikslas, kurį autorė padovanojo dukrai gimimo dienos proga. Paveiksle
pavaidzuoti puodeliai su arbata ir arbatinuku, ir aplink pabertos gėlės išties
atrodo nuostabiai, o spalvų čia net 88! Marytė daugiausia siuvinėja
artimiesiems, dukroms, anūkams. Įvairių švenčių proga dovanoja savo rankų
darbus, yra išsiuvinėjusi daug puikių staltiesių ir patalynės. Patalynė
siuvinėta dygsneliais, nes medžiaga siuvinėjimui kryžiuku nepritaikyta ir
dygsneliai atrodo gražiau.

            Popietės
metu susirinkusius svečius Marytė iš arčiau supažindino su siuvinėjimo kryžiuku
technika. Pademonstravo medžiagas, jau pradėtą darbelį, parodė daug siuvinėjimo
schemų, kurias čia pat išdalino susirinkusioms mokinėms, susidomėjusioms šiuo
hobiu. Siuvinėtoja teigia, kad siuvinėti kryžiuku nėra sudėtinga, tai gali
daryti kiekvienas, mylintis ir vertinantis rankdarbius. Darbus talpina grupėse
“Siuvinėjimas kryželiu – mano hobis” ir “Auksarankės
lietuvaitės”.

     Belieka palinkėti, įkvėpimo naujiems kūrybiniams
darbams, šviesių akių ir kantrybės siuvinėjant. Paroda Matuizų bibliotekoje
veiks iki vasario 2 dienos. 

                                                        Matuizų
bibliotekos bibliotekininkė Vidutė Stadalnykienė