Mažėjantis susidomėjimas karu Ukrainoje atsiliepia ir gyventojų norui aktyviai prisidėti prie paramos

Informacinis nuovargis – taip būtų galima įvardinti Lietuvos gyventojų santykį su socialiniuose tinkluose skelbiamu turiniu apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje. Nors karas išlieka tarp gyventojams aktualiausių temų, per metus susidomėjimas juo sumenko 12 procentinių punktų, rodo lapkritį komunikacijos agentūros „Idea prima“ užsakymu atlikta apklausa.

Rinkos tyrimų bei technologijų bendrovės „Synopticom“ vykdytos apklausos duomenimis, socialiniuose tinkluose populiariausias turinys Lietuvos gyventojams yra politika ir pasaulio įvykiai (40 proc.), maistas ir maisto gaminimas (38 proc.), trečiąją vietą pasidalino socialinės aktualijos ir informacija apie Rusijos karą Ukrainoje (po 25 proc.).

Prieš metus, 2022 m. spalį, vykdytos identiškos apklausos duomenimis, socialinių tinklų vartotojų dėmesys karui Ukrainoje buvo kur kas didesnis: šia tema domėjosi 37 proc., o politika ir pasaulio įvykiais – 42 proc. respondentų. Tuo tarpu susidomėjimas maistu ir maisto gaminimu buvo trečioje vietoje ir domino tik 30 proc. apklaustųjų.

„Lengvesnio turinio temų populiarumo augimas rodo informacinio nuovargio požymius – po kelerių metų įtampos dėl pasaulyje vykstančių aktualijų vis dažniau atsigręžiama į kasdienius buitinius dalykus. Kita vertus, tai rodo ir prisitaikymą prie esamos situacijos – deja, bet naujienos apie Rusijos karą Ukrainoje pasidarė rutinine informacija“, – komentuoja apklausą inicijavusios pokyčių komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.

Karo Ukrainoje temos visiškai nedomina beveik penktadalio (19 proc.) apklaustųjų – 5 proc. punktais daugiau nei pernai spalį (14,1 proc.).

Mažėja pasitikėjimas socialiniais tinklais

Apklausos duomenimis, ieškantys naujienų apie karą Ukrainoje pirmenybę teikia televizijai, naujienų portalams ir socialiniams tinklams. Vis dėlto, per metus televizijos pasirinkimas išaugo (nuo 30 proc. 2022 metais iki 34 proc. šiemet), o socialinių tinklų – sumažėjo (nuo 25 proc. pernai iki 20 proc. šiemet). Pasak L. Damanskio, tai susiję su tuo, kaip socialinių tinklų vartotojai vertina juose skelbiamos informacijos patikimumą.

„Šiemet socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie karą pasitiki 34 proc. respondentų, kai pernai tokių buvo 47 proc. Tuo tarpu nepasitikinčių informacijos tikrumu dalis per šį laikotarpį išaugo nuo 32 proc. iki 39 proc. Tam įtakos gali turėti ir vis labiau įsitvirtinantys dirbtinio intelekto sprendimai, kurie pasitelkiami norimoms manipuliacijoms socialiniuose tinkluose“, – sako jis.

Socialinių tinklų kategorijoje, ieškant informacijos apie Rusijos karą Ukrainoje, lyderiu išlieka „Facebook“ – jam pirmenybę teikia 47 proc. gyventojų (praėjusių metų spalį – 51 proc.). Tuo tarpu „YouTube“ išlaikė antrąją poziciją – jį informacijai apie karą vis dar renkasi ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.). Karo pradžioje sparčiai išpopuliarėjęs „Telegram“ ir toliau augina savo auditoriją – jį informacijai apie įvykius Ukrainoje renkasi 13 proc. respondentų (2022 m. spalį – 10 proc.).

Auga parama daiktais

Mažėjantis susidomėjimas didžiausiu šį šimtmetį Europoje liepsnojančiu karu atsiliepia ir Lietuvos gyventojų norui aktyviai prisidėti prie paramos Ukrainai. Lapkričio apklausos duomenimis, finansine parama prisideda 50 proc. respondentų – 3 proc. punktais mažiau nei 2022 metų spalį.

„Tiek informacinis nuovargis, tiek infliacija gali lemti kiek sumažėjusį gyventojų aktyvumą remiant Ukrainos kovą su agresoriumi“, – sako L. Damanskis.

Nors pernai finansiškai Ukrainą daugiau rėmė vyrai nei moterys (atitinkamai 54,3 ir 50,8 proc.), šiemet padėtis pasikeitė. Moterų finansinė parama per metus padidėjo 0,6 proc. punktu, vyrų – sumažėjo 6,8 proc. punktais ir pirmą kartą moterys aukoja daugiau nei vyrai (atitinkamai 50,2 ir 47,5 proc.).

Lietuvos gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą 2023 metų lapkritį agentūros „Idea prima“ užsakymu atliko rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“. Apklausoje dalyvavo 519 žmonių, kurių amžius – 18–60+ metų.