Merkinės piliakalnis suspindėjo „žvaigždėmis“ (foto)

Rūta Averkienė

Gruodžio
septintąją, karalių miesto ir istorinės Dainavos sostinės Merkinės gimimo
dieną, unikali Lietuvos vieta – Nemuno, Merkio ir Stangės upių santakoje
stūksantis Merkinės piliakalnis – nušvito „žvaigždėmis“. Istorinėje vietoje
sukurta jaunų menininkų Margirio Buržinsko ir Godos Lukaitės instaliacija „Piliakalnis
žvaigždėse“ kerinčiu vaizdu visą šventinį laikotarpį iki sausio 6–osios  nušvis kiekvienam, kuris aplankys Merkinės
piliakalnį sutemus ir turės žibintuvėlį. Įspūdingas vaizdas iš tolo atsivers ir
pro šalį važiuojantiems, kurių automobilių šviesos apšvies šią vietą.

                      Savo idėją piliakalnį „nusagstyti
žvaigždėmis“, kad jis simboliškai susilietų su Vienaragio žvaigždynu ir begalybe
paslaptingų dangaus kūnų, atkartojančių istoriją ir pasaulio dvasią, puikiai
įgyvendinę menininkai Goda Lukaitė ir Margiris Buržinskas sakė, jog šią magišką
Lietuvos vietą norėjosi papuošti kažkaip ypatingai. „Kai mus pakvietė prisidėti
prie miestelio šventinio papuošimo, iš karto nusprendėme, kad puošime
piliakalnį. Esame sukūrę ne vieną meninę instaliaciją kitose vietovėse, pagalvojom, kad būtų smagu magiškos dvasios įpūst Merkinės
piliakalniui. Svajojom šiam ypatingam kalnui sukurt žvaigdžių efektą. Iš
pradžių galvojom apie šviesas, tačiau tai kainuotų nemažai pinigų ir būtų
kenksminga gamtai. Saulės baterijos šiuo metu irgi nelabai pasikrautų. Kaip
idėją įgyvendinti, sugalvojom važiuodami mašina. Juk puikiausiai šviečia
atšvaitai!
Mūsų sukurta instaliacija yra ekologiška ir draugiška gamtai,  ją
prieš tai reikėjo suderinti ir leidimą gauti iš Kultūros paveldo departamento“.

                      Originaliam sumanymui
pritarė ir jį finansavo šalia piliakalnio esančios Merkinės dvarvietės vystytojas, UAB
„Merkinės muilo fabrikas“ („Pasaulio puodai“) vadovas, žurnalistas ir
keliautojas Vytaras Radzevičius.  Buvo
nupirkti mediniai kuoliukai, prie jų pritvirtinti atšvaitai. „Kad apšviestume
visą kalną, jį nusmaigstėme trimis šimtais penkiasdešimt atšvaitų. Prie
organizavimo darbų prisidėjo ir mums talkino Merkinės krašto muziejininkai Evelina
Buržinskienė ir Deividas Priešegalavičius“. Abu menininkai didžiuojasi, kad
galėjo prisidėti prie Merkinės papuošimo, nes šiai vietovei jaučia ypatingus
sentimentus. Margiris Buržinskas, šiuo metu studijuojantis Vilniaus dailės
akademijoje skulptūrą, netoliese esančiame kaime gimė ir augo, o dabar su
drauge Goda, Vilniaus dailės akademijoje baigusia monumentaliąją tapybą, dažnai
apsilanko ne tik tėviškėje, bet ir Merkinėje. Idėjos autoriai sako, jog tai
tarsi patyriminė ekskursija, kviečianti žmones ateiti ir pažvelgti į
instaliaciją savo akimis. „Instaliacija nėra matoma visą laiką. Mes kviečiame patirti paslaptį. Kalno
paslaptis atsiskleis tik tuomet, jei atsinešite šviesą – žibintuvėlį.
Instaliacija pasirodys, kai šviesos blyksnį nukreipsite į kalną. Paliesta
šviesos, ji matysis iš bet kurio taško.  Kviečiame, laikantis saugumo rekomendacijų, patirti
piliakalnio susiliejimą su stichijomis ir žvaigždėmis. Su savimi, draugais,
artimaisiais ir savo atsinešta šviesa“, – pasakojo iš pradžių į piliakalnį
užlipę, o paskui jo papėdėję  su
žibintuvėliais instaliaciją demonstravę menininkai. Jie kviečia kalne surasti
ir iš atšvaitų sudėliotą Vienaragio žvaigždyną. Mat Vienaragis yra Merkinės
herbe, kurį Merkinė gavo 1569 m. gruodžio 7 dieną, kai Žygimantas Augustas miestui
suteikė Magdeburgo teisę, kuri žymėjo miesto aukso amžiaus pradžią.

                      Istorine praeitimi garsi
ir turtinga Merkinė kaskart nustebina prasmingai ir originaliai atverdama simbolines
miestelio istorijos ir kultūros duris. Čia yra žmonių,
kuriems rūpi ir miestelio praeitį įamžinti, ir ateitį kurti. Jie, išnaudodami
unikalų Merkinės istorinį kontekstą, kuria bei įgyvendina gražias idėjas. Prieš Šv. Kalėdas miestelis
pasipuošė gražiais šventiniais akcentais. Merkinės miesto dieną istorinio Vazos
namo balkone Merkinės krašto muziejaus mokslinio darbuotojo Žygimanto Buržinsko
iniciatyva viešai išstatyta stebuklinguoju laikomo Merkinės Šv. Roko paveikslo
kopija šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu miesto globai ir apsaugai
sustiprinti. Visais laikais tikėta, kad Šv. Rokas Dievo apdovanotas gydymo
dovana. Šio šventojo ypatingas garbinimas Merkinėje vyksta jau nuo XVIII a. pr.
maro metų. Jos originalas iki šiol yra Merkinės bažnyčioje.

                      Istorikai Merkinę vadina karalių ir
kunigaikščių miestu, kuriame glūdi Lietuvos valstybės šaknys. 1648 metais čia
mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV,
prieš mirtį prisakęs jį išnešti į miestelio aikštę, kad visi žmonės matytų,
kaip valdovas užgęs. Merkinės pilyje Vytautas Didysis rašė laišką į Vakarus.
Merkinės herbas – vienaragis – nuo XVI pradžios buvo naudojamas Lietuvos
valstybės herbe skydininku. Pagal to meto sampratą baltas vienragis buvo
mėnulio ir kunigaikščių atributas… Merkinė praeityje buvo vadinama viena
svarbiausių tvirtovių. Jos iki šių dienų neišlikusį didingumą liudija Merkinės
krašto muziejuje saugomas gaisre apsilydęs neišlikusios rotušės varpas su jame
įspaustu herbiniu vienaragiu.

                      Gerdos Giedraitytės-Gudjurgienės knygelėje
„Atmintis yra rojus. Pasivaikščiojimai po senąją ir dabartinę Merkinę“ rašoma,
kad „karai ir gaisrai nušlavė senovės didybės paminklus: bažnyčias,
vienuolynus, rotušę, miesto vartų ženklus. Išliko karališkas gamtos grožis,
senos tradicijos ir nuoširdūs žmonės, kuriems rūpi, kad senoji Merkinė
džiugintų savųjų ir svečių širdis“. 
Prieš dešimtmetį šalia seniūnijos pastatytas skulptoriaus Antano
Česnulio sukurtas koplytstulpis žymi vietą, kurioje stovėjo Domininkonų
vienuolynas. Netoli bažnyčios pastatytas skulptoriaus Tado Gutausko
koplytstulpis žymi vietą, kurioje XVII-XVIII a. stovėjo Jėzuitų vienuolynas ir
Šv. Kryžiaus bažnyčia. Skulptorius Juozas Videika sukūrė koplytstulpį, kuris
pastatytas XVII-XIX a. stovėjusios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios
vietoje. Ant namo, kuriame mirė Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius
Vladislovas Vaza, yra skulptoriaus Antano Balkės sukurta granitinė lenta. Vilniaus
ir K. Jagmino gatvių sankryžoje, kur senovėje buvo septynių gatvių susikirtimo
vieta, pastatyta skulptoriaus Kęstučio Lanausko jubiliejinė skulptūra iš
akmens, kurioje iškaltos svarbiausios Merkinės istorijos datos ir miesto
antspaudas, simbolizuojantis Vilniaus miesto ir Merkinės istorinį ryšį – 1387
metais Jogaila Merkinėje Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises. Merkinės
krašto muziejuje galima pamatyti prieš pora metų atidengtą skulptoriaus Daliaus
Drėgvos sukurtą Vladislovo Vazos biustą.

                      Visi
šie akcentai liudija, jog Merkinė praeityje buvo klestintis miestas. Juk kadais
jame skambėjo keturių bažnyčių ir cerkvės varpai, miesto rotušėje posėdžiavo
magistratas, dviejuose vienuolynuose vienuoliai mokė lotynų kalbos, poetikos ir
retorikos, o rūmų menėse šoko gražiausios Europos moterys. Miestelio centre
esančiame viename seniausių išlikusių istorinių Merkinės pastatų – Vazos name –
lankėsi ne tik Vladislovas Vaza IV, bet  Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės laikais apsistodavo didikai ir karaliai – Vytautas Didysis ir
Jogaila, Švedijos karalius Karolis XII-asis, Rusijos caras Petras I-asis ir
kiti. Su Vladislovo Vazos vardu susijusi ir vaizdingoje vietoje šalia
piliakalnio stovinti dvarvietė.

Jeigu sugalvotumėte aplankyti Merkinę, kiekvienas merkiniškis–savo
miestelio patriotas apie ją papasakos su ypatinga pagarba ir
meile šiam Lietuvos kampeliui, kad ir kiekvienas apsilankęs pajustų ir įtikėtų,
jog visa tai, kas čia gyva ir tai, kas vyksta, verta įamžinimo.