Mironiečiai minėdami Kovo 11-ąją sugrįžo į Tarpukarį

Gitana Ivanauskienė

Pirmadienį sukako 23 metai, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Kiekvienais metais šiai svarbiai datai pažymėti Daugų Vlado Mirono gimnazija bendruomenė ieško naujų idėjų. Šie metai ne išimtis. Idėja – pasidomėti tarpukariu – gimė istorijos mokytojai metodininkei Virginijai Svinkūnienei. Jai pritarė ir Mokinių taryba. Prasidėjo paruošiamieji darbai.  5 – 8 klasių, I-IV klasių gimnazistai domėjosi  šiuo Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Juos labiausiai sužavėjo tarpukario mada, gyvenimo būdas, vaikų laisvalaikis, Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą, sportiniai pasiekimai.  Klasės parengė trumpus pristatymus.  Renginį vedė gimnazijos prezidentė Indrė Ožalinskaitė ir Mokinių tarybos pirmininkė Justina Česnulevičiūtė.

Atkreipkime dėmesį į skaičius

1918 – 1940 –ieji. Tačiau po 22 metų Sovietų Sąjunga, remdamasi 1939 metų Ribentropo – Molotovo paktu, Lietuvą okupavo ir  aneksavo. Šalies nepriklausomybė buvo prarasta, tačiau žmonės dėl savo tėvynės laisvės nesiliovė kovoję.

1940 – 1990 – ieji. 50 metų be valstybės, be nuomonės laisvės, užvertomis sienomis. Trypiami, žudomi, užgauliojami, persekiojami.

1990- 2013 – ieji. 23 metai, kai gyvename Laisvoje šalyje. Lietuva dar labai jauna valstybė, ją kamuoja įvairūs kompleksai, vienas iš jų nepilnavertiškumo. Nieko keista,  nes mūsų Tėvynės istorija ir garbinga, ir labai skausminga. Tačiau Lietuva  yra. Ji šiemet pirmininkaus Europai. Tai didelis mažos valstybės pasiekimas.

MES – Tai Lietuva

Sveikinimo žodį taręs gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius pastebėjo, kad Lietuva – tai mes. „Jūs,- sakė gimnazijos direktorius,- esate Lietuvos ateitis. Jūsų gebėjimai, jūsų žinios, jūsų pasiekimai, jūsų darbai, jūsų idėjos, jūsų aktyvumas,jūsų šypsenos. Žiūriu į jūsų veidus ir tikiu, kad mane suprantate. Nepriklausomybės aktas atvėrė mums kelius, suteikė kūrybinę ir dvasinę laisvę, tačiau ir įpareigojo.“

Laisvės keliueiti  nelengva. Reikia pastangų, reikia dalintis. Bandome kabintis, mokytis. Smagu, kai įdėtos pastangos, atsiperka. Smagiausia, kai tos pačios pastangos paliečia žmonių širdis, kai po renginio diskutuojama, dalinamasi. Vadinasi , kažkas pasikeičia. Nors ir vienas žingsnelis, bet į priekį. Laisvę reikia savyje auginti (-is).