Naujas gyvenimas ne tik globotiniams, bet ir Dapkiškių dvarui

Praėjusį sekmadienį buvo minima Globėjų diena. Jurga ir Valdas Statulevičiai sako, kad jais būti – ne tik didžiulė atsakomybė, bet ir supratimas, kad viskas taip gražu ir lengva nebūna, tačiau tai turi labai didelę prasmę, ypač likimo nublokštiems vaikams, kuriems dovanoji namus, meilę ir šeimos šilumą. Jurga ir Valdas – jau daugiau kaip šešerius metus globoja broliuką ir sesutę. Dėl jų šeima pasiryžo net kraustytis gyventi iš Vilniaus į iki tol nepažintą Alytaus rajoną. Čia jie naują gyvenimą suteikė ne tik globotiniams, bet ir Dapkiškių dvarui.

Sprendimas dvejonių nekėlė

 „Tai mūsų širdies vaikai“, – taip globojamus vaikus vadina Jurga ir Valdas, jau užauginę ir į gyvenimą išleidę du savo biologinius vaikus.

„Mano vyras buvo privačios mokyklos direktorius. Aš ten taip pat dirbau. Įstaigoje turėjome tradiciją suteikti galimybę mokytis privačioje mokykloje vaikams, kurie nežino, kas yra namų šiluma, tėvų artumas. Į mokyklą atėjo gyvenimo vingių sužeistas vaikas, kurio elgesys buvo pasiutęs. Norėjome jį išlaikyti mokykloje, tad vienintelė išeitis buvo jo globa. Vyras šią mintį nešiojosi jau kurį laiką, tik nedrįso prabilti garsiai, tačiau kai tai įvyko, aš nedvejojau ir kartu prisiėmėme globėjų vaidmenį ilgai nesvarstydami. Sužinojome, kad berniukas dar turi ir jaunesnę sesutę, tad ir čia dvejonių auginti juos abu nekilo“, – pasakoja Jurga.

Žinią apie planą globoti artimieji ir giminaičiai nebuvo linkę priimti palankiai. Esą visi iki vieno užduodavo tą patį klausimą – o kam viso to reikia?

„Mes turėjome atsakymą – turime vietos, galimybių ir noro suteikti kažkam ramesnį gyvenimą“, – pasakoja J. Statulevičienė.

Svarbiausia – nepuoselėti pernelyg didelių lūkesčių

Paklausta, ar niekada neteko gailėtis tokio sprendimo, juolab kad berniukas turėjo elgesio problemų, Jurga prabilo atvirai:

„Mes – šeima. Ir nesvarbu – biologiniai ar širdies vaikai. Tai nieko nekeičia. Niekada neturėjome iliuzijų, kad viskas bus labai gražu. Žinojome, kad nebus lengva, tačiau nesitikėjome, kad bus taip sunku. Nepaisant visko, daryčiau viską tą patį“, – tikina Jurga ir tuoj pat priduria, kad svarbiausia – nepuoselėti pernelyg didelių lūkesčių dėl globojamų vaikų, o tiesiog džiaugtis kiekvienu kad ir mažu pasiekimu.

Gražiausia globos pusė, pasak Jurgos, matyti kaip vaikai auga, keičiasi, tampa ramesni. Jeigu seniau nebūdavo nė nakties, kad vaikai išmiegotų nepabudę, tai dabar pavyko jiems sugrąžinti bent jau miego ramybę.

Patarimas – nebijoti prašyti pagalbos

Vis dėlto kartais atrodydavo, kad sunkumai įveikia šeimos stiprybę ir tikėjimą tuo, ką darai, todėl laikui bėgant sutuoktiniai pastebėjo, kad vis dažniau į kasdienybę įsivelia trintis, kad nelieka laiko sau kaip vyrui ir žmonai. 

„Mums atrodė, kad tik mes suprantame savo problemas, nuo kurių galiausiai pervargome. Mums tiesiog aplinkiniai pasiūlė savo pagalbą pabūti su vaikais, o mus abu išleido į pasimatymą dviese. Nuo tada viskas pasikeitė ir į viską pradėjome žiūrėti kitaip. Tiek biologiniai, tiek širdies vaikai yra iššūkis, bet juk taip gera kartu pasidžiaugti, paverkti, kai to reikia“, – savo patirtimi dalijasi Jurga.

Kaip tik dėl to sutuoktiniai turi labai svarbų patarimą visiems globėjams ir ketinantiems, svarstantiems prisiimti šį vaidmenį – nebijoti prašyti pagalbos. O jos tikrai yra – pradedant psichologine, baigiant socialine.

Jurga įsitikinusi, kad globa yra nepaprasta misija į vaikų sužeistomis sielomis gyvenimą įnešti daugiau šviesos, džiaugsmo ir prasmės.

Naujas gyvenimas – ir dvarui

Kai Statulevičių šeimoje atsirado globotiniai, šeimos gyvenimas tarsi apvirto aukštyn kojomis. Pasak Jurgos, vaikams norėjosi suteikti daugiau erdvės, veiklų, todėl šeima pradėjo dairytis sodybos. Valdui į akis krito skelbimas su Alytaus rajone parduodamu Dapkiškių dvaru. Jurgai iš pradžių ši mintis ir pats dvaras visai nepatiko, tačiau vyrui pavyko įkalbėti ryžtis avantiūrai.

Šiandien dvaras jau alsuoja nauja gyvybe. Veiksmo čia netrūksta, ypač vasarą. Čia, istoriniame Simono Konarskio gimtinės prieglobstyje, įkurta stovyklavietė – poilsiavietė.

Dvaro teritorijoje galima pasivaikščioti alėja, pabūti ramybės salelėje, išsimaudyti tvenkinyje, pamatyti senovinį rūsį. Dvaras nuomojamas stovykloms, renginiams, pobūviams, pirties mėgėjams. Organizuojamos edukacijos, ekskursijos vaikams ir suaugusiems.

Čia pat gyvenimą ir naujus planus puoselėja ir visa Statulevičių šeima.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus informacija