Naujųjų Valkininkų jaunimas vyko į savo krašto pažintinę iškylą

Kad ir kur bekeliautume, kad ir ką pamatytume, kad ir kiek sužinotume, pirmiausia reikia pažinti savo kraštą, papročius, augalus…Tą ir padarė Naujųjų Valkininkų jaunimas rugpjūčio 11-14 dienomis.

Dalinamės įspūdžiais su Jumis iš šios pažintinės savaitės.

Pirmadienis (rugpjūčio 11 diena). Vakarėjant visi susirinkome kaimo centre. Čia mus pasitiko bendruomenės pirmininkas Alvydas Valeiša, kuris labai daug išmano apie miško augalus ir visą miško gyvenimą. Patraukėme į mišką, esantį aplink Naujuosius Valkininkus. Oi kiek daug sužinojome: kodėl drebulės lapai dreba, kokie augalai įtraukti į raudonąją knygą (jų pasirodo pas mus irgi yra), kaip atrodo lapės ola, kaip seniau rinkdavo iš medžių sakus, pažinome šimtametes pušis ir daug daug visko… Jau temstant išsiskirstėme namo. Ačiū Alvydui Valeišai už įdomių, informacingą vakarą.

Antradienis (rugpjūčio 12 diena). Nuo pat ryto plušame, gaminame įvairią atributiką. Juk šiandien Tarptautinė jaunimo diena, keliausime į Varėną, dalyvausime šiai dienai paminėti skirtoje eisenoje ir kituose renginiuose.

16.30 val. rikiuojamės Varėnoje, prie geležinkelio stoties. Jaunimo daug, daug juoko ir šypsenų, daug geros nuotaikos. Naujuosiuos Valkininkus atstovauja ne tiek ir mažai, atvykome trimis ekipažais (ačiū Vitalijaus ir Ingos Kovalčiukų šeimai, Editai Miliauskienei, kurie nepagailėjo laiko bei degalų ir atvežė mūsų kaimo jaunimą į šią šventę),  prie mūsų prisijungė ir draugai iš VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų pulmonologijos skyriaus Valkininkų „Pušelės“ (ačiū aklėtojoms Ramunei Kuklienei ir Ingridai Slavinskaitei, kurios su savo auklėtiniais  prisijungė prie mūsų; vairuotojui Raimondui Kukliui, kuris atvežė vaikus).

Eisena pakėlė nuotaiką ne tik mums, bet ir varėniškiams, skanduotės pažadino visus ir nuo šiol Varėna žinos, kad rugpjūčio 12-oji skirta tik jaunimui. Pats renginys irgi traukė akį, smagu buvo pasiklausyti dainuojančio jaunimo, pasigrožėti šokėjomis, sudalyvauti akcijose-atrakcijose. Dar smagiau, kad iš šešių didžiųjų prizų, net du iškeliavo į Naujuosius Valkininkus. Pasilinksminę, pavargę, bet linksmi, vykome namo, juk rytoj laukia dar viena įdomi diena.

Trečiadienis (rugpjūčio 13 diena). Po sočių pietų namuose renkamės kaimo centre, čia sužinome, kad lankysimės mūsų kaimelio įstaigose sužinosime kaip jos dirba, kodėl dirba, kas jose daroma, kodėl ir daug daug kitų įdomių dalykų…

Pirmiausia patraukėme į Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro Valkininkų kardiologinės reabilitacijos skyrių, čia pamatėme kaip ligoniai sveiksta po sunkių operacijų, kaip jie gyvena, patys išbandėme treniruoklius ir garsųjį relaksacijos takelį (ačiū mums viską papasakojusiai, aprodžiusiai ir įdomią ekskursiją pravedusiai, šios ligoninės vyriausiajai seselei Irenai Andriulionienei). Iš šios įstaigos keliavome į Valkininkų vaikų globos namus „Spengla“, čia mus maloniai pasitiko direktorius Aivaras Vyšniauskas, kuris pristatė įstaigą, papasakojo apie jos gyventojus, jų džiaugsmus ir vargus; vaikų gyvenamasias, žaidimų ir kitas patalpas mums aprodė vyr. socialinis pedagogas Edmundas Baltikauskas. Ačiū šiems vyrams už galimybę susipažinti su šia įstaiga.

Prie Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ įsikūrusi kita vaikus ne tik globojanti, bet ir gydanti įstaiga – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių skyriaus Vaikų pulmonologijos skyrius „Pušelė“. Nukeliavome ir į ją. Čia vėlgi išvydome kaip gydomi vaikai, kaip jie gyvena, pamatėme ir mus labai dominusį druskų kambarį, kuris patraukė mūsų dėmesį ir paskatino norą dar kada nors čia apsilankyti ir išbandyti šio kambario teikimus privalumus (gaila, kad šiuo metu kambarys lankytojams bei ligoniams nepasiekiamas). Ačiū ir šios įstaigos moterims – Astai Slavinskienei, Ingridai Slavinskaitei, Vilmai Žemaitienei už suteiktą galimybę apsilankyti ir išvysti naujų dalykų.

Ošiant pušims, keliavome toliau, atėjome į Valkininkų girinkinkiją. Čia mus pasitiko du energingi vyriškiai – girininkas Vytas Lesniauskas ir jo pavaduotojas Žydrūnas Buzūnas. Čia taip pat daug sužinojome apie valstybinius ir privačius miškus, kokius medžius galima kirsti, kokių ne, kam miškuose paliekami sausuoliai, pamatėme įdomų įrenginį medžio amžiui pamatuoti. Ačiū girininkui ir jo pavaduotojui.

Vakarėjant keliavome į paskutiniąją šiandien numatytą aplankyti Valkininkų geležinkelio stotį. Juk nuo jos ir visas mūsų kaimelis pradėjo augti. Čia apie visas naujoves, traukinių ypatumus, apie pačią stotį ir dar daug daug visko mums papasakojo šaunioji stoties budėtoja Edita Miliauskienė. Ačiū jai.

Pavargę bet linksmi, daug aplankę, dar daugiau sužinoję patraukėme namo, juk rytoj dar viena įdomi diena laukė.

Ketvirtadienis (rugpjūčio 14 diena). Vakarėjant visi susirenkame mūsų kultūros ir sporto komplekse. Čia užkuriame laužą ir kol malkos spragsi kaitrioje ugnyje, žaidžiame įvarius žaidimus, estafetes, aptariame visų dienų įsimintiniausius įvykius. Laužui baigiant degti mokomės vynioti bulves į foliją (ne visiems pavyksta iš karto, bet galų gale įveikiame ir šią užduotį), bulvės jau žarijose. Kepame dešreles. Vėlgi ieškome smailų lazdų, mauname dešreles – pasirodo nelengva uždotis iškepti dešrelę ne keptuvėje. Prisiminėme, kaip mūsų tėvai kepdavo ant laužo įvairias gėrybes ir be peilių, šakučių čia pat skaniai jas valgydavo. Pasisotinę vėl bėgome prie linksmųjų užduočių, bėgiojome, rungėmės lanko sukimo rungtyje, piešėme ant asfalto. Net nepastebėjome, kaip saulė pasislėpė, patekėjo mėnulis, baigėsi mūsų linksmybių vakaras ir visa įdomioji savaitė. Linksmi, su daina palydėjome vieni kitus namo…

Dar kartą dėkojame visiems visiems prisidėjusiems prie įdomios pažintinės savaitės, tikimės, kad tai ne paskutinis toks mūsų susitikimias, ateityje dar visko daug kartu patirsime, sužinosime… Iki kitų linksmų susitikimų…

Valkininkų kultūros centro meno vadovė Sigita Švedė