Neatrastoji Albanija – užslėptas Balkanų perlas, atrandantis kelią į keliautojų širdis

 Neatrastoji Albanija – užslėptas Balkanų perlas, atrandantis kelią į keliautojų širdis

Didžiąją XX amžiaus dalį pašaliniams uždara buvusi Albanija,
ilgą laiką buvo Viduržemio jūros regiono mįslė. Atrodo, jog dar visai neseniai
apie Albanijoje stūksančius kalnus, viduramžių laikus menančius
miestus-tvirtoves ir švelniai šniokščiančius paplūdimius tik sklido
legendos. 1991 m. pasibaigus ypač žiauriai komunistinio rėžimo įtampai,
Albanijos sienos pravėrė savo vartus.

Pirmieji smalsuoliai turistai šiame mistiniame krašte surado žemę,
kurioje vis dar galiojo senoviniai elgesio kodeksai, o po pusiau pamirštus
senovės graikų ir romėnų griuvėsių plyšius, kiaurai švilpė vėjas. Praėjus
ketvirčiui amžiaus po komunistinių pančių nusimetimo, stulbinantys Albanijos
kalnų peizažai, griuvėsiais pavirtusios kadaise buvusios pilys, šurmuliuojanti
ir gyvybinga sostinė bei smėlėti paplūdimiai, drąsiai konkuruoja su likusia
Viduržemio jūros pakrante.

Albanija – tarp Rytų ir Vakarų pasaulių

Albaniją galima įvardinti kaip vartus į Balkanų pusiasalį. Būtent
dėl krašto unikalios lokacijos, jame susiduria Romos, Bizantijos, senovės
Graikijos ir Osmanų civilizacijos, ko pasėkoje Albanijos istoriniame palikime
marguliuoja tiek daug architektūros stilių bei kultūros akcentų. Nemažai šalies
vietų yra įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o bizantiškieji
vienuolynai, didingos viduramžių pilys ir išlikusios tvirtovės yra tikras
krašto pasididžiavimas.

„Devyniasdešimtieji Albanijoje buvo beprotiškas laikotarpis –
neramumų ir masinės migracijos periodas, o tam tikru momentu keletas rajonų
atrodė kaip favelos iš Brazilijos gilumos. Tačiau, dabar šis kraštas sparčiai
juda į priekį, o jo infrastruktūra modernėja sulig kiekvienais metais. Įdomus
niuansas, jog buvusio rėžimo palikimas tapo patraukliu turizmo objektu – na,
pavyzdžiui, Albanijos bunkeriai, kurių šalyje yra keli šimtai tūkstančių,
kadangi buvęs paranojiškasis diktatorius Enveras Hodža užsimojo kiekvienai
albanų šeimai pastatyti po vieną. Dabar šie bunkeriai yra neatsiejama Albanijos
kraštovaizdžio dalis, tapusi originalia atrakcija keliautojams iš viso
pasaulio“, – pasakoja „Itaka“ atstovė Miglė Rakauskaitė.

Įspūdinga sostinė ir dar įspūdingesnė Albanijos gamta

Albanijos sostinę Tiraną galima pasiekti galima vos per 3
valandas. „Tirana – didžiausias Albanijos miestas, stebinantis įstabia
architektūra. Mane iš karto pakerėjo Tiranos spalvingumas ir lengvas
chaotiškumas bei kalnų peizažai, mat sostinė įsikūrusi Dajti kalno papėdėje.
Skaisčiai spindinčios saulės spinduliai apšvietė neaukštus, vos kelių aukštų
pastatus. Kaip vėliau paaiškėjo, toks sprendimas taikomas dėl dažnų žemės
drebėjimų. Kainos mieste nedidelės, o turistų srautas dar nėra toks masinis,
kaip kaimyninėje Kroatijoje ar Graikijoje“, – pasakoja kelionių
organizatoriaus atstovė.

Patys albanai savo tėvynę vadina „Erelių kraštu“ (alb. „Shqipëria“),
mat šių paukščių Albanijoje netrūksta, kadangi Albanija turi tyrą, žmogaus
rankų nepaliestą gamtą! Gamta čia iš ties įspūdinga – iš vienos pusės Albaniją
supa kalnai, o iš kitos pusės 450 km vinguriuoja pakrantės linija, kurią
skalauja Adrijos ir Jonijos jūros. Vandens telkiniai taip pat gausūs: Albanija
apdovanota įstabiomis lagūnomis, ežerais, upėmis, kriokliais ir versmėmis.

„Norėdama labiau patyrinėti Albanijos kalnus, leidausi į džipų
safarį. Vikrūs visureigiai greitai skrodžia per Albanijos aukštumas, tad saugos
diržas – labiau nei būtinybė. Žvyrkelių ir šlaitų keliukais atsiduriame prie
įspūdingiausių vietų, iš kurių atsiveria visas kalnų grožis. Vietinės
gyvenvietės, žydri ežerai, žaliuojantys kalnai, kurie, regis, driekiasi iki
pasaulio krašto – visa ši mozaika atima žadą. Be vietinių senbuvių, kelią čia
gali pakirsti ir gyvūnai, kuriems ne motais, jog tu nori keliauti į priekį“, –
pasakoja M. Rakauskaitė.  

Keliauti po Albaniją yra labai paprasta. Vos už poros valandų
galima atsidurti žaviojoje kaimyninėje Makedonijoje. Keliaujant Makedonijos
link, kraštovaizdis marguliuoja jau minėtais bunkeriais, o vietiniai gyventojai
ramiai užsiima žemdirbyste. Gyvenimo ritmas Albanijoje yra ganėtinai
lengvabūdiškas – avaš avaš (liet. lėtai, lėtai), leidžiantis pabėgti ir atsipalaiduoti
nuo lietuviško nuolatinio skubėjimo.

Duresio miestas – vartai į tikrąją Albaniją

Dar vienas įspūdingas Albanijos akcentas – Duresis. Miestas turi
įdomią istoriją: 627 m. jį įkūrė graikai, todėl dabar modernaus miesto
horizonte galima pamatyti senovės romėnų, Bizantijos ir Osmanų imperijos laikus
menančius pastatus. Šimtmečiais Duresio lokacija lėmė uosto svarbą Adrijos
jūroje – per miestą ėjo senovinio prekybos kelio pradžia į Konstantinopolį.
Dabar Duresis yra universalus uostamiestis, pasižymintis šiuolaikišku ir
senoviniu patrauklumu.  M. Rakauskaitė priduria: „Kadaise buvusi Albanijos
sostinė, turi 10 km ilgio paplūdimį, tad jei norite linksmintis, jums patiks
šalies krantinė, kur didžiausi ir gyvybingiausi Albanijos paplūdimiai šurmuliuoja
visą vasarą“. Užsienio svečiai į Duresį atvyksta ne tik dėl įspūdingų
paplūdimių, bet ir dėl įdomaus romėnų amfiteatro ir puikaus archeologijos
muziejaus.

Pagrindinis miesto simbolis – stilinga promenada, kurioje galima
išvysti visko: draugiškus vietinius gyventojus, kurie maloniai ragina užsukti į
jų restoranėlius, eiles parduotuvių, suvenyrų krautuvėlių bei užsilikusius
senovinius bunkerius, kurie dabar naudojami barams, kavinėms, tatuiruočių
salonams ir meno galerijoms. Tad pasinerkite į šalies praeitį apsilankę
daugybėje muziejų, pasivaikščiokite po gražius parkus ir pasėdėkite vienoje iš
daugelio gyvybingų miesto kavinių!

Vietinės virtuvės malonumai

Pasakodama apie albanišką virtuvę, „Itaka“ atstovė pabrėžia:
„Nusprendusi išbandyti vietinę virtuvę, likau gardžiai nustebinta.
Įsivaizduokite, jog Italija susitinka Graikiją Balkanų glėbyje. O taip, čia
rasite visko! Jūros gėrybės, makaronai (pasta), risotto, įvairiausi troškiniai
ir įvairiausi lakštiniai patiekalai“. Albanų virtuvei didelę įtaką darė šimtmečius
trukusi turkų okupacija, tačiau svarbiausia yra albanų tikėjimas, jog jų
maistas „geras, nes naminis“. Albaniškų skanėstų pagrindą sudaro naminiai
produktai – sultingi ir saldūs vaisiai, šviežios daržovės, naminiai sūriai.
Tikras rojus gomuriui!

Tad Albanija – neseniai turistų akiratyje pasirodžiusi
šalis, yra neįtikėtinai įvairi ir kupina staigmenų. Tas pats pasakytina ir apie
triukšmingą sostinę Tiraną ir uostamiestį Duresį, kurie drąsiai konkuruoja su
likusia Viduržemio jūros pakrante. Planuojantiems aplankyti Albaniją vertėtų
paskubėti, nes pasklidus žiniai apie tai, kokius gėrius slepia šis kraštas, vis
dar nedidelis turistų srautas gali virsti potvyniu.


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių