Netvarkinga krosnis ar dūmtraukis namus gali paversti pelenais

Kiekvienais metais artėjant šildymo
sezonui ugniagesiai gelbėtojai primena, 
kad būtina sutvarkyti židinius, krosnis ir dūmtraukius, atsargiai elgtis
su elektriniais ir dujiniais šildymo prietaisais. Deja, dėl blogo jų
eksploatavimo šildymo sezono metu šalyje vidutiniškai kyla
apie 1 tūkst. gaisrų.
Vienas iš patarimų, kaip išvengti gaisro:  kai kūrenasi krosnis, įjungti šildymo
prietaisai, neišeikite iš namų ir nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams
vaikams!

„Daugiau
kaip pusė gaisrų dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių – 58 proc. kyla kaimo
vietovėse. Pernai Alytaus rajone per šildymo sezoną kilo 29 gaisrai, tai yra 23
proc. visų rajone kilusių gaisrų. Todėl būtina sutvarkyti krosnis, išvalyti
dūmtraukius, prisiminti ir priminti artimiesiems, kaip saugiai kūrenti krosnis
ar šildytis dujiniais, elektriniai prietaisais“, – sako Alytaus rajono
savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Aleksandras Bružas.

Prieš pradedant kūrenti, reikia patikrinti,
ar kaminų, židinių sienelėse nėra įtrūkimų, plyšių, nes pro jas gali
prasiveržti ugnis. Gaisras gali kilti, kai krosnys perkaitinamos, o jų įsidegimui
naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Negalima malkų ir
kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti
atvirų pakuros durelių. Kad iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie
jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Šildant patalpas krosnimis,
židiniais, dujomis ypač pavojingos smalkės, kurios yra bespalvės ir bekvapės, o
apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Pagrindinė taisyklė – iškūrenus
krosnį, negalima iš karto užstumti sklendės. Ją galima uždaryti, kai ugnis jau baigė
rusenti. Patalpose, kurios šildomos dujomis, turi būti įrengta dujų
signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, turi būti varstomas
langas, orlaidė ir durys. Dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla
sprogimo grėsmė. Apsinuodijus smalkėmis, pajuntamas lengvas apsvaigimas,
mieguistumas, žmogus gali netekti sąmonės.
Pirma pagalba – patalpų išvėdinimas, apsinuodijusio žmogaus išvedimas į gryną
orą.

„Skambutis skubiosios pagalbos
tarnybos numeriu 112 – tai, ką
turi žinoti gaisro atveju ar apsinuodijus smalkėmis kiekvienas, net ir
vaikas“, – primena Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius A. Bružas.

Šildant
patalpas elektriniais prietaisais taip pat reikia būti atsargiems ir laikytis
įrenginių eksploatavimo rekomendacijų. Pavojinga į elektros tinklą iškart
įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija,
kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius
šildymo prietaisus reikia statyti kuo toliau nuo užuolaidų bei baldų, nepalikti
ant jų padžiautų drabužių, o einant iš namų – išjungti.

 „Dar viena gaisro prevencinė priemonė, kuri
įspėja apie gaisro pavojų – dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorių
įsirengimas gyvenamosiose patalpose yra privalomas. Alytaus rajono gyventojams,
daugiausia vienišiems senoliams per porą metų išdalijome 750 detektorių. Visus
kviečiu patikrinti, ar detektorių baterijos veikia“, – perspėja A. Bružas.

Jis taip pat primena, kad, kilus
gaisrui, reikia užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų,
vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų aplinkos kitomis transporto
priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse naudinga ugniagesius ir pasitikti, kad
jie greičiau rastų kelią.

Alytaus rajono savivaldybės informacija