Nijolė ir Vidmantas Stakėnai hobį pavertė nedideliu verslu: verbas riša ir per Kalėdas (video)

 Nijolė ir Vidmantas Stakėnai hobį pavertė nedideliu verslu: verbas riša ir per Kalėdas (video)

Šienas Nijolės Stakėnienės rankose
virsta tautodailės darbu, turinčiu prasmę. O jeigu jis papuoštas gėlėmis, javų,
avižų varpomis – verba. Alytiškiai Nijolė ir Vidmantas Stakėnai riša verbas, šiaudų
sodus, renka vaistažoles. Kodėl jie išėję į pensiją ėmėsi tokio amato, ir kaip
keičiasi verbų mados? Pokalbis su N. ir V. Stakėnais.

Žiemą
sutuoktiniai gyvena daugiabutyje Alytuje. Jų butas ir net balkonas pilnas gėlių
žiedų, įvairių žolynų, kvapų ir spalvų. Vasarą – Pavartėnuose. Nijolė kilusi iš
Pavartėnų kaimo, Alytaus rajono, Vidmantas – aukštaitis, į Dzūkiją atvyko iš
Rokiškio rajono.

Video:


Sutuoktiniai
išėję į pensiją nenuobodžiauja, kiekvienas atradęs savo hobį, iš kurio ir eurą
uždirba. Moteris žiemą riša verbas, puokštes, vyras – kuria senovės lietuvių
kultūroje mėgstamus tradicinius šiaudų sodus. Nijolė taip pat gamina advento
vaikinus, vėlinių puokštes. Moteris sako, kad jaunystėje tokiems darbams neturėjo
laiko, nes reikėjo dirbti, prižiūrėti ūkį, auginti vaikus. Dabar Nijolė ir
Vidmantas džiaugiasi prisiminę jaunystėje užmirštą pomėgį. „Turime žemės,
užsiauginame žolynų. Aš varpas nukarpau verbai, o vyrui lieka šiaudai. Tad jis
ir gamina šiaudinius sodus“, – šypsosi pašnekovė.

Nijolės
ir Vidmantas susipažino studijų metais. Abu mokėsi Vilniaus Elektromechanikos
technikume. Kartu sutuoktiniai gyvena 46 metus.

Ekonominė krizė atvėrė verslo nišą

2008
m. Nijolės ir Vidmanto dura liko be darbo. Tada jauna moteris nusprendė imtis
savo verslo – floristikos, tad kartu su mama Pavartėnuose pasodino įvairių
gėlių. „Neilgai trukus, dukra gavo darbą, ištekėjo. O gėlės liko. Reikėjo su
jomis kažką daryti. Pagalvojau, kad reikia rišti verbas. Ieškojau mokytojo,
kuris galėtų pamokyti šio amato. Mokytojo neradau. Tuomet važiavau į Kaziuko
mugę Vilniuje. Vaikščiojau tarp verbų pardavėjų ir stebėjau, kaip surištos
verbos. Išmokau pati per save“, – apie savo veiklos pradžią, kuri prasidėjo
prieš dešimtmetį, pasakojo N. Stakėnienė. Moteris pripažįsta pradžia buvo
sunki. Reikėjo geriau pažinti augalus, nes ne visi tinka verboms rišti.

Kiek trunka surišti vieną verbą?

Nijolė
laiką skaičiuoja kitaip. Iki verbos surišimo reikia augalus išauginti, dalį
susirinkti laukuose ir pievose, juos paruošti. Dauguma augalų žiemoti lieka
sodyboje Pavartėnuose, tad juos reikia saugoti nuo pelių.  O pats rišimo procesas – tik trečdalis darbo. „Gražiai
verbai surišti reikia keletos valandų“, – sako pašnekovė, ir priduria, kad šiam
amatui reikia ir vyriškos jėgos – augalams prie pagaliuko privirtinti. Tuomet
moteriai į pagalbą ateina vyras. „Esame visą laiką užsiėmę. Ir žiemą ir vasarą
turime darbo“,  – pasakojo Nijolė. Ji taip
pat gamina džiovintų gėlių vazonėlius vestuvėms dekoruoti, o verbas riša ir per
Kalėdas, nes grįžtantys iš užsienio lietuviai jų nori parsivežti į užsienį.

Nijolė
džiaugiasi, kad užsakovų netrūksta. Moters darbai buvo pristatyti parodoje
Italijoje. N. Stakėnienė dalyvauja mugėse Lietuvoje, o klientai moterį suranda
ir per socialinį tinklą „Facebook“. Nijolė sako, kad prekybos vieta Vilniaus
Kaziuko mugėje kainuoja 218 eurų. Tad 
Nijolė suriša mažiausiai tiek verbų, kad nors vieta atsipirktų.  „Bet visko pinigais nematuoju, svarbiausia
šventė ir puiki nuotaika“, – pažymi pašnekovė. Ir dėlioja mugių grafiką –
Vilniaus Kaziuko mugė, verbų Sekmadienis, Kaziuko kermošius Simne, kitos
šventės bei mugės.

Netradicinės verbos

Pašnekovė
pastebi, kad žmonėms labiau patinka netradicinės verbos su šieno dekoracijomis.
„Stengiuosi nuolat kurti naujas, netradicines verbas“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, klientai mėgsta verbas su paukščiais, nes paukštis lietuvių kultūroje
užima ypatingą vietą. „Ar žinote kodėl? Nuo seno buvo tikima, kad mirusiųjų
vėlės per Vėlines gyvuosius aplanko paukščio pavidalu. Todėl daug molinių,
medinių ir kitokių pavidalų paukščių senovėje lietuviai gamindavo. Tad mano
darbeliai turi ne tik dekoratyvinius elementus, bet ir gilią prasmę, glūdinčią
lietuvių tautosakoje“, – pasakojimą tęsė Nijolė.

Šiaudų sodai nuo 25 eurų

Vidmantas
šiaudų sodus pradėjo rišti prieš 4 metus. Jo akys užkliuvo už skelbimo, kuris
kvietė pasimokyti šio amato. „Drovėjausi, kelis kartus važiavau, bet
nenuvažiavau. Trečią kartą nuėjau į pamokas. Mokymuose buvo 14 moterų ir aš, vienintelis
vyras“, – pasakojo Vidmantas. Pasak vyro, išmokti nėra sunku, reikia gerai išmanyti
geometriją ir idėjų turėti. Savo gamintus sodus ir parduoda, ir padovanoja. „Užsakovai
mane atranda per muges“, – pasakoja sodų kūrėjas. Šiaudų sodo kaina svyruoja
nuo 25 iki 200 eurų. Sutuoktiniai sako, kad brangiai savo produkcijos palyginus
su tautodailininkų darbais, neparduoda. Vyrui tai ne tik papildomas uždarbis,
bet poilsis: „Labai ramina, atsipalaiduoju“.    

Sutuoktiniai
užaugino 2 dukras. Džiaugiasi 3 anūkais. Dukros gyvena Lietuvoje, kad dažnai
aplanko. „Jaunimas pamatęs, kiek reikia darbo ir kruopštumo, nenori rišti verbų.
Turiu tik vieną mokinę, kuri ir parodas organizuoja. O vien tik iš verbų rišimo
nepragyvensi. Tai hobis ir didelis pastovus užimtumas. Bet už tai kokį
džiaugsmą suteikia ši veikla
!“,
– sako Nijolė, aktyviai dalyvaujanti ir bendruomenės Pocelonių „Perkūnkalnis“
veikloje.

Danielius Jakubavičius


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Daugiau straipsnių