Ona Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė Varėnoje pristatys savo originaliąją knygą apie vaistažoles

Rugsėjo 26 dieną (trečiadienį) 17 val. Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatoma Onos Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės knyga “Dzūkijos žolelės gydo”.

Dalyvaus: prof. etnologas Libertas Klimka, knygos leidėjas Česlovas Skaržinskas, straipsnio “Tylioji Dzūkijos žolininkė” autorius Petras Zurlys.

Maloniai kviečiame.

Tylioji Dzūkijos žolininkė

„Kap sveiki – drūci?“ Kiekvieną svečią pasitinka garbaus amžiaus Dzūkijos žolininkė Ona Zakarauskienė.  Klausimas atrodo trumpas ir aiškus „Kaip Jūsų sveikata?“. Bet, žinant Onutės gyvenimo būdą, jau devintą dešimtmetį kaupiamą gyvenimišką ir daktarišką patirtį, supranti,  kad klausiama ne šiaip sau iš mandagumo ar smalsumo, o tam, kad Tau gal iš tikro reikia neatidėliotinos pagalbos, paprasto žmogiško patarimo, ar šiaip šilto žodžio. Gydo Ona Zakarauskienė ne tik žolelėmis, gyvačių, rupužių ar musmirių antpilais, bet ir patarimais, liaudiškais užkalbėjimais. Nors Onutė, kaip pati sako, atrodanti „pagal dokumentus“ (suprask – nebe jauna), tačiau puikiai prisimena šimtus įvairiausių receptų, daugybę gydomųjų žolių ir augalų pavadinimų.Tas žoleles rinko, džiovino ir visokius antpilus darė dar Onos močiutė, garsi kaimo daktarė. Dar daugiau liaudies medicinos paslapčių jai perdavė teta Pranė. Ona Zakarauskienė keturiasdešimt penkerius metus dirbo pedagoginį darbą, buvo Vieciūnų pagrindinės mokyklos vedėja. Už savo pirmąją algą nusipirko armoniką. Mėgo groti, vaidinti. Tarpe kitų gerų darbų parašė savo gimtojo Burokaraisčio kaimo istoriją, kurią sudėjo net į dvi knygas. Koks dar Lietuvos kaimas begali pasididžiuoti tokiu dėmesiu. Tačiau labiausia ją traukė vaistažolės, kurių receptų sudarymui paskyrė didžiąją savo gyvenimo dalį. Saulei patekėjus išeidavo žoliauti ir grįždavo namo tik jai nusileidus. Ir taip kiekvieną pavasarį, vasarą, rudenį. Didžiausias Onutės noras, kad žmonės pažintų ir vietoj vaistų naudotų gamtos dovanas. Labai pravertė dešimties metų draugystė su garsiąją žolininke Eugenija Šimkūnaite. Kai kurių vaistažolių pasodintų E. Šimkūnaitės ir tebeaugančių lig šiolei paslapties Onutė taip ir nesugebėjo atskleisti. Galbūt skaitytojas versdamas šios knygos lapus suras nemažai pažįstamų receptų, tačiau didžioji dauguma priklauso tyliajai Dzūkijos žolininkei Onai Zakarauskienei. O tyliajai todėl, kad niekad labai nesigarsino, nėjo į radijas, televizijas, bet žmonės, kam reikėjo, ir taip surasdavo, važiavo ir važiuoja iš visos Lietuvos, Baltarusijos  ar Lenkijos. Tik padėti ne visiems išgali – sveikata ne be ta. Bet, kaip Onutė sako „Išguldžiau viską ant popieriaus, žmonės raštingi, tegul skaito ir pagal receptus gydosi“. O receptų čia daug ir įvairių“.

„Cik nuo meilės nėra….“ paslaptingai šypsosi senoji žolininkė.

                       Petras Zurlys, burokaraistietis