Paaiškėjo, kas kelyje labiausiai blaško Lietuvos vairuotojus

Išblaškytas vairuotojo dėmesys – viena dažniausių eismo
nelaimių priežasčių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos vairuotojus kelyje
dažniausiai blaško pašaliniai garsai, plepūs bendrakeleiviai ir transporto
priemonėje vaikų keliamas šurmulys. Psichologė pabrėžia, kad dėmesio sutelkimas
tiesiogiai veikia vairavimo kokybę, todėl atmosfera automobilio salone gali ją
ir pagerinti, ir pabloginti.

Vairuotojų blaškymo šaltinius atskleidė draudimo bendrovės
„Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos
gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį – 28 proc. – vairuotojų
labiausiai vairuojant blaško pašaliniai garsai. Juos dažniau įvardija vyrai ir
didmiesčių gyventojai. 22 proc. Lietuvos gyventojų vairuodami jaučiasi
išsiblaškę dėl plepančių bendrakeleivių ar vaikų automobilyje keliamo šurmulio.

„Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių
vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą
susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Atidumas ir susitelkimas leidžia
išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių. Esame įpratę
įvardinti, kad prastos eismo sąlygos didina nelaimių kelyje skaičius, tačiau
prastesnė vairuotojų nedėmesingumas ir išsiblaškymas, be abejo, taip pat yra
svarbus veiksnys, lemiantis saugumą keliuose“, – kalba draudimo bendrovės
„Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Nors vairuojant naudoti išmaniuosius įrenginius draudžia ir mūsų
šalyje galiojančios kelių eismo taisyklės, tačiau tyrimas rodo, kad 15 proc.
Lietuvos gyventojų prie vairo labiausiai blaško mobiliojo telefono garsai.
Dešimtadalį mūsų šalies žmonių vairuojant išblaško augintinių veiksmai, 7 proc.
– pašaliniai kvapai.

„Vairavimas yra viena didžiausio susikaupimo reikalaujančių
veiklų, nors dalis vairuotojų gali ramiausiai susitelkti į kelią, kai mašinoje
vyksta šurmulys ir garsūs pašnekesiai ar plyšoja muzika. Visgi didelei daliai
vairuojančių žmonių pašaliniai garsai ar plepūs bendrakeleiviai trukdo“, –
kalba psichologė Inga Būdvytytė.

Pasak I. Būdvytytės, svarbus dalykas, kurį privalo prisiminti ir
praktikoje taikyti visi vairuotojai, yra taisyklė: „Mano vairas – mano tvarka”.
„Prie vairo turite jaustis komfortiškai ir užtikrintai. Todėl, jei jus blaško
pašaliniai garsai, užsitikrinkite tylą. Tyloje lengviau susikaupti, pastebėti,
kas vyksta kelyje, nepražiopsoti aplinkinių vaizdų ir garsų iš išorės. Muzikos
tikrai galite pasiklausyti namie ar susikaupimo nereikalaujančioje aplinkoje.
Jei jus erzina plepūs bendrakeleiviai, turite teisę paprašyti jų pabūti ramiai
arba bent jau neįtraukti jūsų į pokalbius“, – pataria psichologė.

I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad vaikų šurmulys vairavimą gali
paversti tikru pragaru. „Visi, kam teko važiuoti su atžalomis, žino, kad jos
negali ramiai išsėdėti kelionės metu, gausiai reiškia savo poreikius ar turi
neatidėliotinų pokalbių automobilyje. Jei keliauja keli vaikai, tikėtina, kad
jie susipeš. Dažnai tėvai tokias situacijas sprendžia duodami vaikams
išmaniuosius įrenginius, tačiau šis sprendimas – nors ir veiksmingas, bet
nenaudingas vaikams. Būtų geriau kelionę su vaikais paversti edukacija – kartu
stebėti ir aptarti kelio ženklus, skaičiuoti pravažiuojančias raudonas arba
kokios nors kitos spalvos mašinas, įsiminti orientyrus pakeliui, stebėti
greitį“, – pasakoja psichologė.

Kalbėdama apie telefono garsus specialistė netaiko išlygų, jos
teigimu šis įrenginys negali būti derinamas su tinkamu vairavimu. „Išmanusis
telefonas turi būti padėtas į šalį. Tikrai nebūtina dirsčioti į žinutes kas
kelias sekundes, viską galite padaryti atvykę iš taško A į tašką B. Būkite
tikri, kad pasaulis dėl to nesugrius, o jei atrodo, kad sugrius, metas
susimąstyti apie priklausomybę nuo ekranų. Ne veltui vairuotojai už naudojimąsi
telefonu vairuojant yra baudžiami“, – tvirtina specialistė.

Kvapai, pasak I. Būdvytytės, yra vienas stipriausiai žmogaus
pojūčius sužadinančių dalykų. „Vieni kvapai gali būti malonūs, kiti – trikdyti.
Todėl nereikėtų leistis į ilgą kelionę pasikabinus naują, neišbandytą kvapiklį.
Kvapai gali dirginti nosies gleivinę, priversti čiaudėti ar net ašaroti, o prie
vairo tokie pojūčiai tikrai nėra pageidaujami“, – atkreipia dėmesį ji.

Anot psichologės, praktika rodo, kad vienas itin svarbių sklandaus
ir stabilaus vairavimo trikdžių yra įtampa ir stresas, kilęs dėl neišspręstų
klausimų. „Tokia vairuotojo būsena gali būti susijusi su konfliktais
santykiuose ar darbe. Dėl to vairuojant tokiomis aplinkybėmis itin svarbu
tikslingai susitelkti ir mąstyti apie situaciją „čia ir dabar“. Rūpesčius palikite
už mašinos durų, jei reikia, prieš vairuodami pamedituokite, ramiai
pakvėpuokite ir perkelkite mintis nuo neišspręstų rūpesčių prie vairo“, –
pataria specialistė.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta
apklausiant daugiau nei 1 tūkst. mūsų šalyje gyvenančių žmonių.