Pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę

Gintaras Lučinskas

Gegužės 29 d. minėjome Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanų Boleslovo Stankevičiaus-Sakalo (g. 1928) ir Alfonso Grabavičiaus-Šūkio (g. 1927) bei Dainavos apygardos Merkio rinktinės III bataliono partizano Antano Radžiaus-Šturmo (g. 1923) žūtį.

Renginio dalyviai rinkosi Alovėje (Alytaus r.). Švč. Trejybės bažnyčioje parapijos klebonas kun. Stanislovas Stankevičius ir DK Birutės MPB kapelionato kapelionas mjr. Saulius Kasmauskas aukojo šv. Mišias už Rakatanskų kaime (Daugų valsč.) žuvusius partizanus ir apylinkės gyventojus. Per pamokslą kunigas kalbėjo, kad daugelis nukentėjo nuo karo ir pokario audrų, tačiau partizanai savo pareigą – tarnauti Dievui ir Tėvynei – atliko iki galo. O mūsų pareiga: juos pagerbti, pasimelsti ir nulenkti galvas prieš tuos jaunus vyrus, kurie kovojo ir žuvo už idėją.

Po pamaldų vykome į partizanų žūties vietą Rakatanskų miške (prie Rakatanskų k., Daugų sen.), kur buvo šventinamas paminklinis atminimo ženklas. Dalyvavo Alytaus apskr. A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus 2-os kuopos šauliai ir, mokytojos Onutės Grybauskienės vadovaujami, jaunieji šauliai iš Makniūnų pagrindinės mokyklos (direktorė Elena Ramanauskienė), LLKS Dainavos apygardos partizanas Juozas Laukevičius, Laisvės kovų dalyviai, Sausio 13-osios brolijos atstovai bei kiti svečiai.

Uždegtos atminimo žvakutės prie kuklaus paminklo, tylos minute pagerbtas žuvusių partizanų atminimas, renginio dalyviai sugiedojo himną. Paminklinį atminimo ženklą pašventino kapelionas mjr. Saulius Kasmauskas.

Šio renginio organizatorius, Laisvės kovų dalyvis Vytautas Mačionis, apžvelgė partizaninių kovų, kurios siekia 1940 m., eigą. Geležinio Vilko grupei (tėvūnijai) vadovavo vienas įžymiausių partizanų vadų Vaclovas Voveris-Žaibas. Ne visi partizanai žuvo atvirose kautynėse. Dauguma, išdavus jų slaptavietes, gyvybės neteko bunkeriuose.

Paminklinis atminimo ženklas pastatytas šalia buvusio, 1948 m. gegužės 31 d. sunaikinto, bunkerio, kuriame žuvo skyriaus vadas B. Stankevičius-Sakalas, o partizanas A. Grabavičius-Šūkis (abu iš Sapiegiškių k., partizanai nuo 1947 06 09) suimtas sunkiai sužeistas, bet po savaitės mirė Vilniuje (spėjama, kad mirė Karo ligoninėje). Taip pat suimtas sužeistas Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės partizanas Petras Mikalonis-Lubinas (g. 1924 Ryliškių k., partizanas nuo 1945 m.), kuris buvo nuteistas, kalėjo lageryje Irkutsko srityje ir sušaudytas 1953 m. gegužės 8 dieną.

Atminimo ženkle iškaltos dar 3 pavardės: 1946 m. lapkričio 14 d. Rakatanskų k. žuvusio būrio vado A. Radžiaus-Šturmo; Rakatanskų k. gyventojo Jono Černiausko (g. 1911, žuvusio 1945 12 15) ir 1948 m. birželio 24 d. Purvelių k. žuvusios Geležinio Vilko grupės partizanų ryšininkės Genės Čiraitės (g. 1927).

Sausio 13-osios brolijos narys Alfonsas Vitkauskas padėkojo už puikiai suorganizuotą renginį, kurio dalyviai nepabūgo pavasariško lietaus, bet turėjo gerą progą patirti tokias gamtos sąlygas (lietus, drėgmė, uodai), kuriomis partizanai gyveno nuolat, o mokytoja Onutė Grybauskienė dėkojo už gyvosios istorijos pamoką jauniesiems šauliams – moksleiviams.

Rasos Stanevičiūtės ir Gintaro Lučinsko nuotraukos