Paminėtos pasieniečio Aleksandro Barausko aštuoniasdešimtosios žūties metinės (foto)

Rūta Averkienė

Varėnos rajone, Ūtos kaime pagerbta pirmoji 1940–ųjų sovietinės invazijos auka – prieš aštuoniasdešimt metų birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas. Čia, kur prieš penkiolika  metų šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas – paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią A. Barausko gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo A. Barausko dukra Ona Marija  Brasiūnienė. Ji padėkojo visiems, dalyvavusiems pagerbiant jos tėvelį. Taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Seimo narys Juozas Baublys, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, Šaulių sąjungos nariai, įvairių organizacijų atstovai, Ūtos kaimo gyventojai ir kiti svečiai. Prie gėlėmis papuošto kuklaus paminklo stovėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės garbės sargyba.

Pirmosios Lietuvos okupacijos aukos Aleksandro Barausko atminimas buvo pagerbtas Lietuvos Respublikos himnu ir tylos minute. Pasieniečiai padėjo gėles prie žuvusio pasieniečio kapo, esančio Perlojoje, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje. Susirinkusieji pirmąją sovietų okupacijos auką pagerbė padėdami gėlių prie paminklo. Čia buvo padėti gėlių vainikai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Varėnos rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų organizacijų. 

Renginį vedęs Juozas Šalkauskas perskaitė ištrauką iš VSAT išleistos Algio Balaišio knygos „Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918–1940“, kuri puikiai apibūdina šio pareigūno asmenybę. „Aleksandras Barauskas nuo 1929 m. birželio 11 d. buvo priimtas į Pasienio policijos Alytaus barą eiliniu policininku. Stropus, pareigingas, nepriekaištingos išvaizdos policininkas buvo greitai pastebėtas ir įvertintas, todėl jau kitų metų viduryje buvo paskirtas į Pasienio policijos IV rajoną sargybos viršininku. Einant šias pareigas jam iškart teko vadovauti dvylikos policininkų kolektyvui. Sargybos saugomos sienos atkarpa buvo daugiau negu keturių kilometrų ilgio. Tarnyba prie administracinės linijos, kuri taip pat buvo pavadinta nuo 1929 metų, buvo nerami. Neretai vyko susišaudymai. A. Barauskas tai gerai žinojo ir neleido nei sau, nei pavaldiniams atsipalaiduoti. Eiliniai policininkai gerai žinojo, kad jų viršininkas mažiausiai du kartus per sieną patikrins visus postus, o gavęs operatyvinės informacijos, apsilankys ir dažniau. Tokiu būdu A. Barausko vadovaujamoje sargyboje nuolat vyravo sveika tarnybinė įtampa. Per kelis tarnybos metus sargyboje nebuvo tarnybinių nusižengimų. A. Barauskas tarnybinėje atestacijoje buvo įvertintas kaip „einantis tarnybines pareigas pavyzdingai, įtaka pavaldiniams pavyzdinga“. Nežiūrint to, kad atestacijoje įrašyta: „kartais truputį per griežtas“, pavaldinių buvo gerbiamas ir mylimas… Jis mokėdavo įsijausti į kiekvieno pavaldinio rūpesčius ir vargus, niekada nešaukdavo už klaidas tarnyboje, bet geranoriškai patardavo. Pamažu įpratino savo sargybos vyrus visas valstybines, bažnytines šventes švęsti kartu, dalyvaujant visiems šeimos nariams. Pats viršininkas buvo švenčių „siela“ – turėdamas gerą muzikinę klausą, grojo armonika, dainavo. Pasienio policijos rajonas neretai rengdavo spektaklius, kuriuose A. Barauskas su dideliu pasisekimu atlikdavo pagrindinius vaidmenis. Jis pasižymėjo ir kaip taiklus šaulys – 1938 m. surengtose šaudymo varžybose buvo taikliausias Varėnos šaulių būrio šaulys, šaudant koviniais šoviniais. A. Barauskas visada buvo labai atsidavęs savo šeimai, išlaikė savo vargingai gyvenančią motiną bei sunkiai sergančią seserį. .. Lemtingą ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą, kai įsibrovęs į nepriklausomą Lietuvą raudonarmiečių būrys pradėjo intensyvų Pasienio policijos sargybos būstinės apšaudymą, A. Barauskas pasiaukodamas nusiuntė slėptis į rūsį atvykusius į instruktažą du policininkus ir savo šeimą.. Mirtį jis pasitiko vienas, tuo išgelbėdamas savo pavaldinių ir šeimos narių gyvybes…“. 

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė pažymėjo, jog Aleksandro Barausko auka liudija, koks svarbus yra pareigos jausmas. „Čia, gražiuose Dzūkijos miškuose, kur šiandien yra ramu, turbūt kiekvienas mąstome apie tai, kad turime didelę vertybę – gyvename laisvoje šalyje. Šiandien kovojame su kitokiomis grėsmėmis, bet taip pat nevalia užmiršti, kad visada turime išlikti budrūs. Ypač kai kalbame apie pasieniečio pareigą ginti ir saugoti valstybės sienas. Yra proga prisiminti, kad sukūrę Lietuvos gerovę, turėsime saugią ateitį“.

Vyriausybės kancleris Algirdas  Stončaitis pabrėžė, jog šiandien pagerbdami Aleksandro Barausko atminimą, tuo pačiu simboliškai pagerbiame ir šimtus tūkstančių įkalintų ir ištremtų, dešimčių tūkstančių iš Sibiro negrįžusių  atminimą.

Onai Brasiūnienei įteiktas jos tėvui skirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įsteigtas ženklas „Valstybės sienos apsaugos tarnybai –100“. Ji sakė, kad nors tuo metu buvo tik šešerių metukų, tačiau tėvelio žūtį prisimena. Su nepaslepiama nuoskauda balse moteris prisiminė, jog po to jai su mama teko nelengvas likimas. 

Kitapus kelio stovi namas, kuriame buvo pasienio sargybos būstinė ir kuriame dirbo bei su šeima gyveno A. Barauskas. Šis namas mena sargybos viršininko tragišką žūtį. Neseniai prie sodybos įrengtas informacinis stendas. Šiemet Ūtoje Aleksandrui Barauskui  bus pastatytas ir paminklas.

Po Ūtos kaime vykusios iškilmingos ceremonijos Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje už Aleksandrą Barauską buvo aukojamos Šv. Mišios. Vidurdienį visuose valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose jo  atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Aleksandro Barausko auka mums kiekvienam primena pareigą savo Tėvynei. Nepamirškime jos.