Paskutinis skambutis Santaikos mokyklai

Koks gali būti  paskutinis skambutis? Linksmas ir smagus? Viltingas? Liūdnokas? Skaudus? Šlovingas? Skambutis – iššūkis? Emocijų fontanas? Tokį jį įprasmino lietuvių kalbos mokytoja Renata Balčiūnienė, rengusi Paskutinio skambučio šventę Santaikos mokykloje. Birželio 6-oji- šios mokyklos, skaičiuojančios 76-uosius metus, istorijoje jau įrašyta kaip PASKUTINIO SKAMBUČIO  tikrąja šio žodžio prasme diena. Mokykla šiais metais baigia savo gyvavimą kaip Simno gimnazijos skyrius, tad šventės tema- Skrydis. Skrydis į Ateitį- orus, viltingas, drąsus-suvokus ir priėmus gyvenimo iššūkį.

Renginio pradžia- efektinga Juodo- Balto Paukščio metafora, perteikta žodžio, spalvos, judesio etiudu, skambant Linkin Park muzikai ( bendras R.Balčiūnienės ir A.Kyguolienės darbas).

 Varinių varpelių, grakščiai laikomų šokėjų rankose, aidas garsiai nuvilnijo per salę ir atsimušė mokinių, mokytojų, tėvų ir svečių širdyse.

Renginio vedėjai- devintokai Karolina Skauronytė ir Deivydas Navakauskas- lengvais potėpiais dėliojo šventės mozaiką, kurioje sutilpo viskas: linksma daina, ne tik elegantiškas, bet ir ugningas šokis, mieli prisiminimai, ir jausmingas, ir šmaikštus žodis,  pagarba žmogui, Šviesa ir Viltis.

Šventėje šviesų vilties žodį tarė Santaikos parapijos klebonas Kęstutis Stankevičius, prieš renginį aukojęs šv.mišias už mokyklos bendruomenės ateitį, prisiminimais dalijosi ilgametė mokyklos direktorė Milda Fedaravičiūtė ir keliolika metų šioje mokykloje dėstęs anglų kalbą Alytaus rajono Tarybos narys Arvydas Balčiūnas, pradėjęs čia pedagoginio darbo kelią.

Skambant iškilmingai „Hall of Fame“(„Šlovės pakyla“) dainai, savo mokytojus Padėkos ir atsisveikinimo laiškais, gėlėmis bei dovanėlėmis pagerbė mokiniai. Šiltus padėkos žodžius savo mokyklai ir ypač auklėtojai R.Balčiūnienei išsakė buvusi mokinė, dabartinė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientė Teresė Krutulytė, padovanojusi nuostabią fleitos melodiją. Mokytojams dėkojo ir mokinių tėvelių vardu kalbėjusi Gražina Tamulynienė, įteikusi didžiulį šakotį.

Mokykla buvo daugelį metų susijusi su Santaikos kultūros namais ir jos vadovais Rasa Navakauskiene ir Juozu Kavaliausku, su kuriais kartu suorganizuota daug puikių renginių, švenčių, gražiai bendrauta ir bendradarbiauta. Jie ir Santaikos bibliotekininkė Laima Petkevičienė dėkojo mokytojams. R.Navakauskienė šiltai kalbėjo apie mokyklą pasidžiaugdama draugišku bendradarbiavimu ir linkėjo sėkmės, J.Kavaliauskas atliko jausmingą dainą, o mokytojams įteikta didžiulė baltų rožių puokštė tapo nuoširdžiausios padėkos ir pagarbos ženklu.

Renginyje dalyvavo ir Simno gimnazijos vadovai.

Tylos minute buvo pagerbti Anapilin išėjusieji mokyklos bendruomenės nariai.

Kūno kultūros mokytojos Almos Kyguolienės vadovaujamo ritminių šokių būrelio šokėjos šventę papuošė įspūdingais šokiais- elegantišku valsu ir energinguoju rokenrolu. Šviesia nuotaika alsavo D.Navakausko atlikta daina „Gera“, lydima  plastiško šokio(choreografija A.Kyguolienės). Pakiliai nuteikė devintokų daina „Skrydis“(gitara akompanavo D.Navakauskas), linksmai suskambėjo muzikos būrelio merginų atliekamos dainos „Rytoj skrisim“ ir „Apie mus“ (rengė muzikos mokytojas Giedrius Griškevičius). Ypač linksmai skambėjo daina „Mūsų dienos kaip šventė“, kurią scenoje dainavo ir mokiniai, ir mokytojai, o salėje- žiūrovai.

Puošnūs šventės epizodai buvo „Prisiminimų paukščiai“ (R.Balčiūnienės ir A.Kyguolienės sukurtas darbas) ir „Šviesos paveikslo“ kūrimas. Itin puošni ir estetiška scena- dailės mokytojos Dainos Kundrotienės kūryba.

Gera buvo visiems skambant šviesiai muzikai pavartyti virtualų mokyklos albumą, sukomponuotą iš daugybės mokykloje vykusių renginių, mokyklos kasdienybės akimirkų…

R.Balčiūnienė dovanojo savo kolegoms dar ir smagią, šmaikščią satyrą „Apie mus“.

Šventės pabaigoje už ilgametę pagalbą ir glaudų bendradarbiavimą su mokykla buvo įteiktos padėkos R.Navakauskienei ir J.Kavaliauskui, už sportinius pasiekimus kamuoliais ir Padėkos raštais buvo apdovanoti mokiniai.

„Gera buvo kartu juoktis, džiaugtis, kurti, išgyventi šviesias akimirkas. Prasminga buvo suprasti, pajausti ir palaikyti vieniems kitus. Išmintinga buvo atleisti. Ir kur bebūtume, tegu Šviesos mūsų kelyje bus žymiai daugiau negu šešėlių. Tesaugo mus Angelai“,- šventės pabaigoje kalbėjo R.Balčiūnienė. Skambant jausmingai, vilties kupinai Celine Dion dainai „I‘m Alive“(„Aš esu gyvas“) salėje kunkuliavo emocijos. Abejingų baigiamajam renginio akordui beveik nebuvo- ašaros mokinių, mokytojų ir tėvų akyse reiškė- mes žmonės ir mes jaučiame. Neįmanoma neverkti, atsisveikinant su tuo, kas tikra, nuoširdu, artima ir miela. Ir neįmanoma nesidžiaugti dėl to, kas visam gyvenimui taps šviesiu spinduliu, daug kartų atgaivinsiančiu sielą. Atviri ir nuoširdūs mokinių ir mokytojų atsisveikinimo apsikabinimai reiškė tikrą žmogišką ryšį ir meilę.

Šventę baigėme fotosesija prie Santaikos mokyklos.

Šis TIKRAS Paskutinis skambutis, paskelbdamas mokyklos gyvavimo pabaigą, suskambo ne tik liūdnai, bet ir šviesiai, viltingai, gyvai kviesdamas drąsiai žengti į ateitį.                                                                                     

Renata Balčiūnienė

Nuotraukos Dainos Kundrotienės