Po paryčiais įvykstančių kruvinų vilkų puotų galima tikėtis tik užuojautos žodžių

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Užbaigti vasaros ir svarbiausi rudens darbai tikrai ne visiems dzūkams atnešė lauktą atokvėpį. Alytaus raj. kaimuose, nuo rugpjūčio antrosios pusės, o ypač nuo rugsėjo pradžios, kai kur po metų, kai kur netgi po poros dešimtmečių, pradėjo siautėti vilkai.  Aplinkosaugininkai mano, kad kruvinos puotos ganyklose tęsis dar ir spalį, nes vilkai savuosius vilkiukus moko medžioti. Pasibaisėję ūkininkai  neslepia pasipiktinimo, jog  vilkų medžiojama vis mažiau, kalbama tik apie jų globą, o patirtų nuostolių niekas neatlygina.

Neteko šešių avių ir keturiolikos ėriukų

                      Kruvinosios puotos ypač padažnėjo atėjus rugsėjui. Jau patį pirmąjį  pirmojo rudens  mėnesio rytą   vienoje Ilgų k. (Alovės sen.) ganyklų gulėjo sudraskytos net 6 Romanovo veislės avys ir 14 ėriukų. Jie ganėsi 1 ha pievos  plote, kuris aptvertas spygliuota viela. Šeimininkai avims buvo pastatę medinę stoginę, per kurią vilkų šeimyna ir įsilaužė. Iš miško atėję žvėrys dviejose vietose atlupo lentas.  Ėriavedėms vilkai perkando kaklus ir išdraskė vidurius, o ėriukus ne tik kandžiojo, o ir smaugė.

                      Vida Zajančkauskienė, kuri kartu su vyru bei sūnaus šeima prižiūri ūkį,  sako, kad iki šiol negalinti atsipeikėti dėl netikėto žiauraus žvėrių išpuolio. Moteris pripažįsta, kad jų avys ne pirmosios tapo vilkų aukomis. Dar rugpjūtį  netoliese esančiame  Pagurnių k. vilkai siautėjo trijose sodybose, kur sudraskė avį, ožį ir prie bulvių lauko pririštą šunį.

                      Moteris tikrai  negali ramiai pasakoti apie tą rytą, kai, pažvelgusi pro langą,  aptvare pamatė gulinčius sudraskytus ėriukus. Ėriavedes ūkininkai buvo nusipirkę ir labai džiaugėsi, kad sulaukė net 17  jauniklių. Aptvare Zajančkauskai apsilankydavo kelis kartus per dieną, džiaugėsi, kad prieauglis gražiai ir sparčiai auga. Po kruvinos puotos gyvi liko tik 3 ėriukai, kuriuos dabar iš buteliukų maitina.

Ūkininkė teigia, kad nežinanti, kaip gyvulius nuo vilkų saugoti, juk aptvaras buvo visai arti namų? Ji nemano, kad išeitis būtų draudimas, nes nelabai tiki, kad tokie nuostoliai būtų atlyginti. Bet V. Zajančkauskienei skaudu, jog,  nukentėjus nuo miško žvėrių,  tarp  ūkininkų  iš lygių yra lygesni. Kai kanopiniai žvėrys išmindo pasėlius ar nuėda runkelius, tuomet kompensacijos galima tikėtis, o kai vilkai išpjauna…

            Išžudytus ėriukus ir avis šeimininkai sukrovė į priekabą, išvežė tolėliau nuo sodybos ir užkasė. Buvo siūliusių mėsą patikrinti ir valgyti, bet ūkininkai nepanoro. Pasak V. Zajančkauskienės, toji mėsa būtų gerklėje strigusi.

Vilkai dažniausiai ateina iš Varčios miško, Žuvinto palių

                      Kruvinos puotos rugsėjo mėnesį  tęsėsi ir toliau, Daugų, Nemunaičio ir Alovės seniūnijų kaimuose vilkai pjovė  avis, ožius ir veršiukus.

                      Bogušiškių k., taip pat  Daugų sen., ūkininkė Aldutė Juškevičienė visai prie pat gyvenamojo namo laikė pririštą avį ir tris palaidus ėriukus. Šiuos rado sudraskytus, o vienas netgi nutemptas į tolėliau esančio lauko ražienas. Avį plėšrūnai tik sužeidė.

                      Rimėnų k. (Daugų sen.) ūkininkės Astos Kokšarovienės šeima irgi patyrė nuostolių. Vienas avinas visai dingo, dar du kartus apsilankę vilkai sudraskė avį ir ožį.

                      Kitas rimėniškis  Henrikas Makselis vieną rytą ožį surado su perpjautu kaklu ir išverstais viduriais.

                       Einorių k. (Nemunaičio sen.) gyventoja  Ona Naruševičienė neteko avies ir 2 ėriukų.  

                      Galima būtų išvardinti ir daugiau  šių trijų seniūnijų ūkininkų, kurie neteko gyvulių.  Į ganyklas ir net sodybų kiemus vilkai ateina iš Varčios miško, žmonės netgi yra matę juos pavieniui ir būreliais, naktimis girdi kaip šie  staugia. Viename didžiausių ir gūdžiausių Alytaus urėdijos miškų vilkai pasirodė prieš 3 m., nuo tada čia apsigyveno, veda vaikus. Gyventojai mano, kad miške yra 2 ar net daugiau vilkų šeimynų, o juk kiekviena tikrai augina bent po 3 ar 4 jauniklius.

                      Rugsėjo pabaigoje šie žvėrys  pradėjo siautėti ir visai kitoje Alytaus r.pusėje, Miroslavo sen., Kumečių k., kur du gyventojai rado sudraskytus avinus. Tikėtina, kad vilkų šeimynos iki čia ateina  iš Žuvinto palių.

                      Rudeniop vilkiukus tėvai pradeda mokyti medžioti

                      Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus r. agentūros vyresnysis specialistas Martynas Zienius tvirtina, jog naminius gyvulius tikrai  drasko vilkai, nes jie vilkiukus moko medžioti. Pirmiausia tai įrodo ganyklose surasti pėdsakai, pėdos tikrai yra suaugusių ir jauniklių, dažnai kruvinos jos veda miško link. Dar vienas požymis, jog siautėja vilkai – būdas kaip prakąsti kaklai, pilvai.

                      M. Zienius teigia  manąs, kad spalį vilkai vaikus dar mokys medžioti, todėl išpuolių prieš naminius gyvulius dar nutiks.

                      Alytaus r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas,  Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininkas Stasys Supranavičius sako, kad jo vadovaujama komisija labai operatyviai nuvažiuoja pas ūkininkus, kurie praneša apie žvėrių padarytą žalą. Deja, kai siautėja vilkai,  gyvulių savininkus belieka tik užjausti, o gautus nuostolius – užfiksuoti. Šių laukinių plėšrūnų padarytos žalos neatlygina nei valstybė, nei medžiotojų būreliai.

                      Pernai Alytaus r.  ganyklose laikomų gyvulių vilkai nepuolė, taip  parašyta ir savivaldybės ataskaitoje Aplinkos ministerijai.  S. Supranavičiaus  nuomone, medžiotojai vilkus tikrai šaudytų, bet licencijų duodama labai mažai.

                      Pakalbinti nukentėję ūkininkai teigia, kad sulaukia patarimų duoti į teismą valstybę, Aplinkos ministeriją ir taip reikalauti atlyginti žalą. Dar juos piktina, kad pernai buvo leista sumedžioti 60 vilkų, bet greitai tas skaičius sumažintas iki 40 – ties. Jie jau girdėję, kad šiemet kvota nebus padidinta. Dar pašnekovus piktina, jog Dzūkijai tikrai nebus naudos jeigu vilkai bus šaudomi tik Žemaitijoje ar Aukštaitijoje, o šaudydami medžiotojai gal juos išbaidytų.

                      Ne visi praradę gyvulius ieško pagalbos

                      Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistei Aldonai Pipirienei  jau daug metų tenka domėtis laukinių gyvūnų ūkininkams daroma žala. Patyrusi žemės ūkio specialistė yra įsitikinusi, jog ir gamtoje turėtų būti pusiausvyra. Kol kas savivaldybės tarnautojai gali žalą tik suregistruoti, informuoti aplinkosaugininkus ir medžiotojus. Pasak A. Pipirienės, kvota turėtų būti nustatoma ne visai Lietuvai, o atskiriems regionams. Varčios miške tikrai yra daug vilkų, ir kas bus, jeigu jie toliau taip veisis, šių plėšrūnų daugės? Gyventojai pasakoja, kad Varčioje  tikrai labai sumažėjo stirnų ir šernų.

A. Pipirienė teigia, kad  ne visi ūkininkai praneša apie vilkų sudraskytus gyvulius, nes žino, kad jokios kompensacijos negaus. Neseniai irgi pasitaikė pora atvejų, kai rajono gyventojai  visai atsitiktinai papasakojo apie vilkų orgijas. Žmonės atvyko į Žemės ūkio skyrių kitais reikalais ir pasiguodė, kas jiems nutiko. Tokiais atvejais vieni teigia, kad  sudraskytų gyvulių mėsą šunims sušėrę arba tiesiog užkasę. Štai  todėl suplėšytų gyvulių skaičius,  tiksli žala gali būti ir nenustatyta.

                      Pasak A. Pipirienės kol kas ūkininkai nėra prašę, kad savivaldybė kompensuotų patirtą žalą, jeigu tokie prašymai būtų, juos svarstytų.

                      Ūkininkų  patirtų nuostolių niekas neatlygina

                      Daugų seniūnas Vydas Raudonis taip pat pritaria nuomonei, kad ne visi gyventojai ieško pagalbos, nes iš anksto žino, kad jos nesulauks. Jis pats visuomet apsilanko tame ūkyje, jeigu gauna pranešimą, kad siautėjo vilkai. Visuomet pamato kraupų vaizdą: sudraskytus gyvulius, į žemę susigėrusius kraujo klanus ir dideles bei mažas pėdas, kurios išduoda pilkuosius plėšrūnus.

                       V. Raudonis teigia, jog miškuose vilkai yra tikri sanitarai, gaudo sergančius, paliegusius žvėris, bet ūkininkams daro daug žalos. O visai nesuprantama, kodėl vienų laukinių gyvūnų padaryti nuostoliai atlyginami, o kitų – ne? Susirūpinę atokesnių kaimų žmonės skundžiasi, kad vaikai turi anksti į mokyklą išeiti, baisu juos išleisti. V. Raudonis supranta ir žmonių nuoskaudas, juk dažnas būna gyvulių prieauglį pirkę, nuo pavasario iki rudens auginę. Ūkininkai juk iš to gyvena, vaikus augina, į mokslus leidžia.

Seniūnas  taip pat teigia, kad vilkai tikrai labai drąsūs, ateina net į sodybų kiemus, užpuola gyvulius net prie namų, net kiemuose kurie ir naktimis yra apšviesti žvyro karjeruose degančių šviestuvų.

                      Alovės seniūnė Irma Kašėtienė  sako, jog  nukentėjusiems žmonėms nieko negalinti padėti, nors irgi visuomet apsilanko ten, kur įvyksta toks atsitikimas. Ji suprantanti, kad gyventojams ir baisu, ir skaudu dėl prarastų gyvulių. Seniūnės tėvas neseniai pats Pociūniškių k. (Alovės sen.), ganykloje,  prie karvės ir veršiuko aptiko labai didelį vilką. Jis su traktoriumi ankstyvą rytą važiavo bulvienos aparti ir gyvulius visai atsitiktinai išgelbėjo.

                      Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis tikina, jog šios seniūnijos kaimuose kruvinų vilkų puotų  jau seniai buvo pasitaikę  ir žmonės jau kelis dešimtmečius to neprisiminė. Vis tik gyvulių šeimininkai turėtų juos labiau saugoti bei rūpintis, apsvarstyti ir galimybes  apdrausti. R. Avižienis mano, kad kompensacijos neatlygintų patirtų nuostolių, nes dažnai taip nutinka, kai žalos padaro kanopiniai žvėrys. Nemunaičio seniūnas išvis skeptiškai žiūri į žalos skaičiavimo tvarką, kuri reikalauja ir tarnautojų darbo laiko ir lėšų. Į įvykio vietą važiuoją seniūnai ir kiti savivaldybės tarnautojai, aplinkosaugininkai dažnai benzino sunaudoja daugiau nė ūkininkas gauna kompensacijos. Jeigu nuo vilkų nukentėję ūkininkai prašytų pašalpos iš savivaldybės, reikėtų atlikti visus reikiamus turto bei pajamų skaičiavimus. Vargu ar dažnam pagalba būtų suteikta.

                      Kvotas skirstyti regionams netikslinga?

                      Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys aiškina manąs, jog vilkai po kiemus tikrai nevaikšto. Jam ne naujiena ir siūlymas, kad  medžioklės kvotos būtų paskirstomos Lietuvos regionams, nes taip siūlo ir vilkų globotojai, gynėjai. L. Budrys  pats yra  medžiotojas, ir gali patvirtinti, kad šiuos žvėris sėkmingiausiai galima medžioti žiemą, kai sniege matomi pėdsakai. Vargu ar kvotos apgintų tam tikrų vietovių ūkininkų gyvulius, nes vilkų šeimynos migruoja iš miško į mišką. Jokių rezultatų nepasiekta ir Biržų r., kur buvo leista vilkus šaudyti ištisus metus, o nušautas tik vienas pilkis.

                      Gamtos apsaugos departamento direktorius teigia, kad šių metų licencijų skaičius vilkams medžioti bus nustatytas po kitą savaitę Palangoje įvyksiančio renginio, kuriame dalyvaus ir daug užsienio mokslininkų. Gamtos centro Ekologijos institutas organizuoja  tarptautinę teriologų konferenciją, kurioje bus nagrinėjama kaip kinta vilkų bei kitų žvėrių populiacijos.

                      Vilkų padaryta žala tikrai neatlyginama, bet dėl kitų žvėrių padarytų nuostolių kompensacijų dydžio ūkininkai neturėtų skųstis. Pasak L.  Budrio,  medžiotojų būreliai brangina licencijas, vargu ar rizikuotų nesumokėdami pinigų. Jeigu nesusipratimų įvyksta,  reikėtų iš karto kreiptis į rajonų aplinkos apsaugos agentūras.

Gintaro Klimavičiaus nuotraukos