Politikas, verslininkas, „užkietėjęs“ lenktynininkas, – ko dar nežinome apie Mindaugą Aldonį?

Turbūt daugiausia
apie šį žmogų žinome, kaip apie pramogų parko „Tarzaniją“ įkūrėją ir direktorių.
Akivaizdu, verslas yra svarbi jo gyvenimo dalis, tačiau Alytaus rajono
savivaldybės tarybos narys randa laiko ne tik įsigilinti į priimamų sprendimų
projektus, dalyvauti rajono bendruomenių renginiuose, tarptautinio
bendradarbiavimo projektuose. Laisvalaikiu jį galima sutikti golfo aikštyne, automobilių
ralyje. Taigi, apie azartą – kaip varomąją politiko gyvenimo jėgą kalbamės su
Mindaugu ALDONIU. 

– Esate
sėkmingas verslininkas, tai kas gi atvedė Jus į Alytaus rajono savivaldybės tarybos
nario kėdę?

– Politika visada
domėjausi, tik nebuvo laiko ja užsiimti. Verslą pradėjau kurti nuo 1995 m., tad
visą laiką buvau pasinėręs į šią sritį. 2011, 2015 m. jau gavau pasiūlymų
dalyvauti rinkimuose, sulaukiau pažįstamų žmonių ir draugų skambučių, buvo
įvairių pokalbių, bet tuo metu dar buvo pats verslo kilimas, nelikdavo laiko
kitai veiklai. 2018 m. sulaukiau skambučio iš mero Algirdo Vrubliausko. Jo
motyvai, kad savivaldybės taryboje reikia jaunų ir verslą išmanančių žmonių,
mane „užkabino“, pasitaręs su namiškiais (nes toks sprendimas reikalauja šeimos
„palaiminimo“), nusprendžiau kandidatuoti. Buvau išrinktas. Dėkoju Alytaus
rajono žmonėms už šį pasitikėjimą, nes dirbdamas savivaldybės taryboje įgavau
vertingos patirties, turiu galimybę bendrauti su įdomiais asmenimis.

– Esate Švietimo,
kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. Kas, Jūsų manymu, svarbiausia šio
komiteto darbe?

– Alytaus rajone veikia 6
gimnazijos su skyriais, viena specialioji ir viena – neformaliojo ugdymo
mokykla. Šiemet turime 1716 mokinių. Kiekvienas iš jų ir yra svarbiausias.

Savivaldybės
taryba skiria lėšų ugdymo kokybei gerinti pagal gimnazijų parengtus veiklos
planus. Dalyvaujant Europos regioninės plėtros fondo lėšų projektuose įsigyta
įvairių mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių, kurios
naudojamos specialiųjų poreikių mokinių ugdymo proceso diferencijavimui,
leidžia kurti sąlygas jų integracijai į bendrojo ugdymo mokyklas.

COVID-19 pandemijos
pasekmių kompensavimo veikloms įgyvendinti ugdymo įstaigos aprūpintos mobiliaisiais
vaizdo transliavimo bei įrašymo įrenginiais, jie buvo naudojami visose rajono
gimnazijose organizuojant įprastą ir nuotolinį ugdymą. Nupirkta nešiojamų
kompiuterių ir kitos įrangos.

Ką tik visiškai atnaujintas
Rimėnų vaikų dienos centro pastatas, Punios pradinio ugdymo skyrius perkeltas
iš senų mokyklos patalpų į šiltas ir jaukias klases seniūnijos pastate.
Suremontuoti gimnazijų pastatai, apšiltintos sienos, suremontuoti kabinetai,
laiptinės, aktų bei sporto salės, atlikti vidaus ir kiti būtini darbai. Ikimokyklinio
skyriaus grupėse įsigyti nauji baldai ir edukacinės priemonės grupių patalpoms
įrengti. Visa tai – vaikams ir  juos
ugdantiems darbuotojams.

– Vis daugiau Alytaus rajono gyventojų laisvalaikį leidžia aktyviai.
Krepšinis, tinklinis, futbolas – populiariausios sporto šakos tarp gyventojų.
Kaip savivaldybė remia sportą?

– Taip, sporto rėmimo
programos lėšomis savivaldybė remia įvairius sporto projektus, skirtus fiziniam
aktyvumui gerinti, krepšinio, automobilių ir motociklų sporto, tinklinio,
futbolo, žirgų sporto programas, nes tai padeda rajono gyventojams domėtis
sportu, skatinama sporto klubų veikla.

Sporto programoje
aktyviai dalyvauja Alytaus rajono gimnazijos, padeda organizuoti seniūnijose
įvairius sportinius renginius, seniūnijų sporto šventes. Rajono moksleiviai
aktyviai dalyvauja Alytaus apskrities mokinių sportiniuose renginiuose.

Moterims ypač patrauklios Visuomenės
sveikatos biuro organizuojamos  mankštos,
šokiai, šiaurietiškas ėjimas.

Alytaus rajono
gyventojai, bendruomenės nemokamai gali naudotis švietimo įstaigų sporto
salėmis. Meno ir sporto mokykloje buvo sudarytos galimybės dalyvauti sveikos
gyvensenos sporto kursuose.

– Na, o apie savivaldybės kultūros
renginius turbūt nereikia daug kalbėti – daugelyje jų gyventojai dalyvavo patys
– ir kaip žiūrovai, ir kaip atlikėjai, ir kaip organizatoriai.

– Dalis renginių yra
finansuojami Kultūros projektų rėmimo lėšomis, jų tikslas – ugdyti gyventojų
bendrąją kultūrą, rūpintis etnokultūros puoselėjimu, kraštotyrinės medžiagos
kaupimu ir populiarinimu, liaudies apeigų ir papročių gaivinimu bei jų
praktiniu įprasminimu. Šią veiklą koordinuoja Alytaus rajono savivaldybės
Kultūros centras, turintis net 10 skyrių – Alovėje, Butrimonyse, Dauguose,
Krokialaukyje, Luksnėnuose, Miroslave, Nemunaityje, Punioje, Simne, Pivašiūnuose.

– Sprendžiant
iš Jūsų įsigilinimo į kuruojamą sritį, panašu, kad jau galvojate ir apie
antrąją savivaldybės tarybos nario kadenciją, o gal net ir mero kėdė vilioja?

– Galvoti tai
galvoju apie kitą kadenciją, bet 100 proc. dar nesu nusprendęs. Yra toks
posakis: „kuris kareivis nenorėtų būti generolas?!“. Bet aš
nenoriu mero posto, nes tai yra labai atsakingos pareigos, į kurias reikia
pasinerti visa galva. Šiandien aš pats turiu apie 250
darbuotojų, kuriais reikia pasirūpinti. Žinau, ką tai reiškia. Tapęs meru,
turėčiau rūpintis jau ne 250, o beveik 30 tūkst. žmonių! Vadinasi, tektų
atsisakyti visko, ką darau dabar. Tikrai, nesu tam
pasiruošęs.

– Jūsų
sukurtas pramogų parkas tapo žinomas, pritraukia į Alytaus rajoną nemažai
lankytojų. Kaip manote, ką dar būtų galima sugalvoti patrauklaus, viliojančio
turistus? Juk turizmas yra viena iš gyventojų ir savivaldybės biudžeto
papildymo galimybių.

– Na, turbūt nestatysime
apžvalgos bokšto, nes jų dabar visur pilna – tik spėk lankyti. Vis dėlto, yra
viena tema, kuria labai rimtai domisi pats savivaldybės meras Algirdas
Vrubliauskas, kiti vadovai, verslo žmonės. Neslėpsiu, ir aš. Tai – vis aktyviau
gvildenama Nemuno aukštupio laivybos atgaivinimo tema. Taip, čia dar reikia
didelio įdirbio, verslo ir savivaldybės pastangų sutelkimo, bet tik dirbant ir
turint aiškų tikslą galima kažką padaryti. Juk į Alytaus rajoną
atvažiuojantiems žmonėms reikia ne tik pasiplaukioti, bet ir gauti edukacines
programas, maitinimą, apgyvendinimą, reikia juos sudominti įvairiomis
pažintinėmis bei kultūrinėmis laisvalaikio temomis.

– Jūsų
vadovaujamas pramogų parko „Tarzanija“ turbūt 
irgi nelengvai kūrėsi, papasakokite, kaip viskas prasidėjo?

– 2006 m. su šeima
keliavome į Prancūziją, o grįždami sustojome pailsėti Čekijoje, kurortiniame
kalnų miestelyje. Pamatėme, kad galima sugalvoti labai daug pramogų. Mūsų
vaikai tuo metu buvo paaugliukai, Alytuje jiems įdomių užsiėmimų nebuvo iš ko
rinktis. Pradėjome domėtis. Sužinojome apie Jonavos rajone atsidariusį parką
„Lokės pėda“. Turėjome savo žemės, tad pagalvojom, kodėl mūsų rajone
neatidarius tokio parko. Labai greitai, per maždaug metus viską įgyvendinom. Tada
buvo krizės metai. Visi galvojo, kad mes bepročiai, nes žmonės pinigus taupė, sakė
– kaip galima pramogauti?! Bet mūsų rizika pasiteisino. Šalia
pramogų parko įrengėme 4 žv. viešbutį,
beje, vienintelį 4 žv. -
Alytuje ir rajone, turime
„Dzūkijos dvaro“ restoraną su dzūkiškais patiekalais. Minčių dar yra
daug, ir tikrai rankų nesudėsime, toliau plėsime „Tarzanijos“ pramogų parką,
kad ir Alytaus rajono gyventojams, ir svečiams, o ateityje – ir laivais pro šalį
plaukiantiems turistams norėtųsi čia užsukti, smagiai praleisti laiką.

– Esate
Dzūkijos „Lions“ klubo ir asociacijos „Rato centras racing“ prezidentas. Ką ten
veikiate?

– „Lions“ klubo
nariu tapau 2015 m., tai labdaros veikla, nemažai padedame Alytaus rajono
žmonėms. Praėjusiais metais vaikinukui iš Miroslavo nupirkome klausos aparatą,
nes senasis aparatas neleido visavertiškai mokytis. Jau keletą metų rūpinamės Rumbonių parapijos senelių
namais. Padėjome juos restauruoti. Šiais metais planuojame ten pakeisti langus.

 „Rato centras racing“ – tai mano „kūdikis“,
kurį sukūriau 2006 m., nes mano hobis – automobilių sportas, abu su žmona
dalyvaudavome ralio čempionatuose. Esame 2007-2008 m. Lietuvos vicečempionai
ralio B lygoje. Žmona šturmanė, aš pilotas. Turėjome stiprią komandą, mūsų buvo
labai daug, tai visi sakydavo, kad vėl atvažiavo dzūkeliai ir visas taures
susirinks (juokiasi). Taip pat mūsų klubas nuo 2015 m. dalyvauja „Aurum 1006 km“
lenktynėse. Kiekvienias metais laimime prizines vietas savo klasėje. Dabar pats
už vairo nesėdžiu, vadovauju komandai. Baltijos šalių 6 valandų žiedinėse
varžybose 2021 m. tapome čempionais.

– Tikrai,
azarto Jums netrūksta. O kaip gi ilsitės, atsipalaiduojate po tokios įtemptos
veiklos?

– Pagrindinis pomėgis
– golfo žaidimas. Tai vieta, kur galiu mintimis atitrūkti nuo visko, tiesiog
einu ir apie nieką negalvoju. Kaip vieniems žvejyba, medžioklė, taip man prie
širdies pasivaikščiojimas su tikslu – golfas. Dar mėgstu lauko tenisą pažaisti.
Ir pažvejoti Norvegijoje (juokiasi).

–Ačiū už
pokalbį!

Parengė
Alytaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius