“Praeities dulkes nubraukus”: daugiškis milicininkas Anatolijus Timofejevas

Tarp visų kitų pradėtų rubrikų, pradedu dar vieną gana įdomią straipsnių skiltį “Užmaršties dulkes nubraukus”. Ji bus apie Dzūkijos  įdomius žmones, jau senokai iškeliavusius anapilin.

Pirmasis tai Anatolijus Timofejevas, daugiškis sipruolis milicininkas, gim. 1951 metais. Iš artimųjų bei kaimynų pasakojimų užrašiau šias atsiminimų nuotrupas:

Jį daugiškiai vadindavo paprasčiausiai Tolia, Tolikas. Nuo mažumės jis buvo sunkumų kilnojimo entuziastu ir nors atrodytų kaimiški sunkūs darbai kaip tik vyrui padėtų labiau sutvirtėti, jis jų be galo nemėgo.

Anatolijus mokėsi Daugų vidurinėje mokykloje, jos dar nebaigęs dirbo Daugų kooperatyve darbininku, vėliau išėjo tarnauti į Tarybinę kariuomenę, po jos stojo į Alytaus milicijos gretas bei tuo pačiu- neakivaizdžiai baigė Daugų vidurinę mokyklą. Tolia dirbo patruliu, po to areštinėje konvojumi. Jis buvo vidutinio ūgio, apie 170 cm, jo stiprias rankas išmėgino ne vienas autobusų stoties “pijokas” ar į areštinę papuolęs neklaužada. Vos ne legenda sklando, kad jo raumenų “bicepsas” buvo toks didelis, kad jam betarnaujant rusų kariuomenėje teko šinelio rankoves padidinti, neapsirengdavo.

Vieno konvojavimo metu Anatolijui įtariamasis peilio geležte įdūrė į šlaunį. Gydėsi apie du mėnesius.

Net ir po šio atsitikimo jis visiškai buvo pasišventęs milicijai, jos darbui ir geriems siekiams. Mėgdavo sakyti: “mano milicija”!

Visose aplinkui vykusiose sporto varžybose Tolia kilnodavo 32 kg girą ir nesunkiai visus nugalėdavo. Nusirengęs iki pusės, prieš kilnojant dvipūdę girą, mėgdavo didžiuotis savo raumenimis. Tačiau vieną kartą vienose Daugų technikume vykusiose varžybose, sportininkas Gediminas Šerpenskas jį nugalėjo. Dėl to Tolia buvo baisiai supykęs. Ne ant priešininko, ant savęs, kad pralaimėjo. Ir dar labiau įniko sportuoti.

Pasakojama, kad tėvas jį pristatė mėšlo mest iš tvarto. Tolikas įsmeigė visas šakes į mėšlą, spustelėjęs nulaužė kotą ir nuėjo toliau sportuoti. Žmonės kraipė galvas į keistą vaizdą, kaip senolis tėvas mėžia, o sūnus tuo pačiu laiku giras kilnoja.

Tolia buvo ramus, ne karšto būdo žmogus. Dėl nepasitikėjimo merginomis, nei vienos ir nevedė, nors ir draugavo su keliomis. Jis kaip ir visi vykdavo į mėgstamus šokius Rimėnuose. Ten aplinkiniai lažydavosi, ar Tolia pajėgs iš karto pakelti  5-6 merginas, o jam tai būdavo vienas malonumas dar kartą išmėginti savo raumenų galią, na ir žinoma toks “švelnus” krūvis jam pakilnoti tebūdavo vienas juokas. Tačiau Tolia šokiuose nešokdavo, tik iš šono į kitus žiūrėdavo.

Daugiškiai matydavo kaip vasaromis į Daugus pas Toliką atvykdavo panelė iš Alytaus. Aplinkiniams įstrigo tai, kad mergina gerdavo alų, o vyriškis limonadą…

Keičiantis santvarkoms, Tolia vos metus padirbo Lietuvos policijoje. Susirgo. Pradėjo kristi svoris, tapo nervingu žmogumi. Pats jis manė, kad jam negera dėl jo pasikeitusio charakterio. Nesužinojo, kad jam pripuolė kraujo vėžys…

Iki pat mirties nepripažino policijos pavadinimo, jam mintyse tebuvo išsvajotoji milicija. Anatolijus Timofejevas mirė 1999 metų birželį. Palaidotas Daugų kapinėse.

P.S. Visuose straipsniuose apie Anapilin iškeliavusius žmones komentarų skiltyje parašykite savo prisiminimus. Pastaba tokia: įžeidžiantys ir blogi komentarai paleisti nebus.
Šio namo antrame aukšte gyveno A. Timofejevas: