Rugpjūčio 7-9 d. Druskininkuose – respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė

Rodos, kas galėtų būti bendro tarp senovinių audinių raštų, liaudies dainų ir Druskininkų mineralinio vandens? Paprasta: visi šie dalykai – unikalūs ir autentiški, identifikuojantys išskirtinę krašto tapatybę. Kai šalies koncertinėse erdvėse triukšmingai liejasi popsas, akina šviesų instaliacijos, stadionai skamba nuo bisų, Druskininkuose, Dainavos krašte, laikas tarsi trumpam sustoja – kad galėtume širdimi išgirsti protėvių balsus ir pasakojimus, per šimtmečius išsaugotus lietuviškose dainose. Rugpjūčio pirmąjį savaitgalį, 7–9 dienomis, čia jau 32-ąjį kartą suskambės respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė. Į šventę iš visos Lietuvos kampelių sugužėję folkloro mylėtojai pažadins rytą su „dainu“, smagiai „tirliuos“ virkdydami armonikas, subtiliai kalbins kankles, tryps polkutę ar suksis valso ritmu.

Daina – dzūko širdies balsas, kartų kartose išsaugota senolių išmintis

„Gal ir nepatogu girtis, tačiau į šią šventę susirenka šimtai folkloro mylėtojų, kurie visa esybe įsitraukia į gyvą tradicijų šokį – kartu dainuoja, šoka, puošiasi spalvingais tautiškais kostiumais, – sako šventės sumanytoja ir organizatorė Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. – Šiųmetinė šventė skirta Lietuvių liaudies dainų metams paminėti, o Dzūkija – pačių gražiausių ir melodingiausių dainų kraštas, tad tikrai per tris dienas, kartu traukdami iš kartos į kartą perduotas giesmes, išdainuosime ne tik Dainavos krašto, bet ir visos šalies sielą.“

Į šventę kartu su dzūkais dainuoti ir šokti suvažiuos per pusantro šimto tradicinio folkloro puoselėtojų iš įvairių Lietuvos regionų: 11 kolektyvų šiai šventei rengia specialias koncertines programas pagal savo regiono pateikėjų tautosaką. Į koncertą „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai” K. Dineikos sveikatingumo parke kaimynų kolektyvai kvies šeštadienį, rugpjūčio 9 dieną. Vyks ir jungtiniai folkloro kolektyvų pasirodymai kitomis dienomis. Tai puiki proga susipažinti su skirtingų Lietuvos kraštų muzikine kalba, dainų temomis, skambesio savitumais ir gyvu kūrybiniu paveldu.

„Šventėje dalyvaus aukščiausią mėgėjų meno kategoriją turintys folkloro ansambliai, instrumentinės grupės, sertifikuoti menininkai, edukatoriai, lektoriai, atlikėjai. Visi ruošiasi atsakingai ir profesionaliai, pasitelkę visus kūrybinius pajėgumus ir žada pristatyti savo regionus kuo geriausiai – juk atvyksta į Druskininkus – šių metų Lietuvos kultūros sostinę!“ – šypsosi L. Balčiūnienė.

Dainų skambesio išskirtinumas ir ratelių ypatumai

Organizatorės teigimu, kiekvienoje šventėje stengiamasi kuo plačiau atskleisti folkloro turtingumą, įtraukiant ir pristatant mažiau žinomus, bet neabejotinai vertingus jo klodus.

Dzūkų tarmė – itin muzikali, palanki dainavimui, dainaviečiai dainuodavo dirbdami, ilsėdamiesi, švęsdami ar net gedėdami. Dzūkijoje užrašyta per 30 tūkst. liaudies dainų, minima net iki 50 tūkst. jų variantų.

Tik Dzūkijos regione yra išlikusios senosios vienbalsės dainos, kurios tebegyvos šių dienų dainininkų atmintyje. Anuomet tai nebuvo paprastos dainos, dainuojamos bet kada, bet kur ir bet kaip, tai buvo giesmės, turėjusios sakralinę paskirtį, pasižymėjusios savitu atlikimu, savotiški muzikiniai simboliai, daugelį amžių žymėję metų laikotarpius arba konkrečias metų šventes.

„Senosios vienbalsės dzūkų dainos ypatingos nepaprastu melodikos grožiu, ritmo laisvumu, žanrų įvairumu, – sako L. Balčiūnienė. – Giedotojos, dažniausiai moterys, jas dainuodavo ne dėl klausytojo, o sau, pasauliui, Dievui. Gaila, kad laikui bėgant, jos vis rečiau dainuojamos.“

Norintys pajusti šių dainų magišką galią kviečiami į su(si)dainavimus „Senobinės giesmės: dzūkų vienbalsės dainos = sutartinės“. Pasak etnografės, lygybės ženklas dedamas ne šiaip sau – dzūkų vienbalsės gali būti prilygintos Aukštaitijos regiono sutartinėms, įtrauktoms į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Sutartinės – ypatingas senovinis dainavimas. Jos yra keistenybė, unikumas, vertas išskirtinio dėmesio dėl savo archajiškumo ir organiškos formos įvairovės, nors šykščiu pasaulėvaizdžiu praturtinantis labai nedaug. Apie sutartinių dainavimą sakoma: „tutuoja“, „kudekuoja“, vyrai „bauboja“. Sutartines dainuojant kartu taktan liūliuojama, rankom mosuojama, senųjų liaudies instrumentų pritarianti melodika ir šokami šokiai pinasi į vieną pakilų, užburiantį meditatyvų įspūdį.

Senovinį dainų žanrą, stebėtinu būdu iki šių dienų išlaikiusį archajišką muzikinę ir poetinę formą, plačiau pristatys lektorė etnomuzikologė, etnologijos magistrė Lina Vilienė paskaitoje „Sutartinės – baltų muzikinis paveldas“.

Čia pat sutartinių menines interpretacijas atliks ir senojo geležies amžiaus laikotarpio moterų aprangą, komentuojant lektorei dr. Daivai Steponavičienei, demonstruos kūrybinio folkloro grupė „Sedula“ iš Vilniaus.

Dar vienas ypatingas šventės akcentas – koncertas „Aisim in daržalį“, skirtas vienai seniausių lietuvių choreografinių formų – rateliams. Šokis ratu neatsiejamas nuo bendrystės, apeigų ir moteriškosios tradicijos. Dzūkijoje šie šokiai vadinami daržaliais, kai kurie jų – unikalūs senosios apeiginės choreografijos pavyzdžiai. Vis dėlto šiuolaikiniuose folkloro ansamblių pasirodymuose rateliai retokai įtraukiami į programas. Norint išsaugoti ir gaivinti šią gyvą tradiciją, koncerte skambės rateliai ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš kitų Lietuvos regionų – bus parodytas skirtingų kraštų stilistinis savitumas ir senųjų ratelių grožis. Be abejo, žiūrovai turės galimybę patys pasimokyti šokio žingsnelių ir figūrų!

Po Čiurlionio sparnu raminkime širdis ir valykime jas nuo nedorybių

Druskininkai šįmet spindi ir skamba Čiurlionio spalvomis ir natomis – jie paliesti kūrėjo dvasios, sklendžiančios virš kiekvieno įvykio, renginio, reiškinio. Visa miesto bendruomenė alsuoja viena dvasia, kalba viena kalba, kvėpuoja vienu ritmu. Tad ir 32-oji Dainavos krašto folkloro šventė čiurlioniškai taria „Nepyk, man pacinka folkloras!“. Šeštadienio vidurdienį visi folkloro mylėtojai kviečiami į muzikinius pasikalbėjimus prie Druskonio ežero: kiekvienas regionas atliks savo dainą, o visus suvienys bendra daina „O kieno žali sodai“. Pagalvokite ir jūs, kaip galėtumėt užbaigti sakinį „Nepyk, man pacinka folkloras, nes ….“.

Vakarop laukia netikėtas ir išskirtinai meninis šventės akcentas – folk performansas „Mėlyna giesmė Čiurlioniui“, vyksiantis K. Dineikos sveikatingumo parke. Tai bus ne tik muzikinis pasirodymas, bet ir jautrus dialogas su gamta, menu ir mūsų kultūrine atmintimi. Ansambliams teks nemenka užduotis – savo regiono tarme atlikti M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas. Skambės dzūkiški, žemaitiški, aukštaitiški ir suvalkietiški balsai – savaip, bet vieningai, pagerbiant genialų kūrėją.

Po dainų skambesio scenoje persikelsime į tylą ir susikaupimą: iš gamtinių medžiagų – žolynų, samanų, žiedų, smėlio, šakelių – atlikėjai ant drobės kurs gyvas kompozicijas. Jų pagrindinis motyvas – mėlyna spalva, simboliškai primenanti M. K. Čiurlionio kūryboje atsikartojančią dvasinę gelmę, paslaptį, ilgesį.

Muzikinę patirtį užbaigs netikėtas, bet labai simboliškas momentas – tradiciniais instrumentais ir gyvu balsu suskambės fragmentas iš Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“. Gamtos apsuptyje, besileidžiant saulei, šis pasirodymas žada tapti ne tik meniniu, bet ir emociniu šventės viršūnės tašku. Intriguoja? Belieka pamatyti ir pajusti tai gyvai.

Tradicijų sąskambių metamorfozės: tarp autentikos ir eksperimentų

Jei anksčiau muzikinis folkloras buvo suvokiamas kaip muziejinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir autentiškai atkartoti, tai šiuolaikiniai kūrėjai senąjį folklorą pateikia kūrybiškai ieškodami naujo skambesio, kitų išraiškos priemonių, bet pagarbiai. Nuo 2011 metų į šventės programą įtraukti neofolkloro koncertai, skirti jaunosios kartos auditorijai, dabar pritraukia gausybę žiūrovų.

Koncerte „Atliepkim senobinėm giesmėm“ koncertuosiančios profesionalios muzikos grupės „Etno Digital“ ir „Dram bam burtai“ liaudies dainas atlieka įvairiais muzikos stiliais, o etninį mūsų tautos palikimą perteikia taip, tarytum laikmečių ribos, skiriančios šiuolaikinę ir archainę muziką, neegzistuotų. Pirmasis duetas apjungs liaudies dainas, elektroninę ir roko muziką, o antroji grupė pristatys intelektualiosios šokių muzikos projektą, pripildytą dramenbeiso, breaksų garsų, persipinančių su baltiškais užkalbėjimais, sutartinių motyvais, vaidilų ir piemenų instrumentais, archajišku smuiko skambesiu.

Koncerte „Smagu tirliuoti“ instrumentinės ir jaunimo folkloro grupės pristatys regionų instrumentinį folklorą, supažindins su į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukta dzūkų smuikavimo tradicija. Koncerto metu šokių choreografiją demonstruos ir žiūrovus mokys šventėje dalyvaujantys folkloro kolektyvai.

Gyvosios tradicijos dirbtuvės: ragauk, kurk, patirk

Visas tris dienas nevaržomai ir nemokamai bus galima užsukti į atskiras erdves susipažinti su regionais ragaujant tradicinius valgius ir gėrimus, grožintis sertifikuotų amatininkų ir tautodailininkų iš visos Lietuvos dirbiniais amatų mugėje.

Amatų edukacijose „Sanobinė procia“ nusilipdysite molinę švilpynę ar puodelį, susuksite žalvarinį žiedelį ar pasigaminsite odinę gėlytę-raktų pakabuką, surišite verbą iš pievų augalų – savo vertingais patarimais jums padės patyrę amatų meistrai.

Tautodailininkas S. Bobinas kvies patirti molio glotnumą puodininkystės žiedžiant kojomis sukamu ratilu pamokėlėje. O jeigu pavyks pamatyti, kaip jis pats suka ratilą ir žiedžia puodynę užrištomis akimis, patirsite nepakartojamą įspūdį! Tautinio paveldo puoselėtojo E. Čypo įgudusi ranka pamokys aštriu įrankiu išdrožti ypatingo gražumo paukštelį, o šiaudinių sodų rišimo meistrė kvies pamedituoti kuriant lengvą kaip vėjas geometrinę šiaudinio sodo formą. Na, o jei namuose trūksta medinio šaukšto uogienei pamaišyti, būtinai užsukite pas edukatorių A. Gaučą: kūrėjas šaukšto drožybai naudoja šimtametį šaukštų drožybos darbastalį – mulą. Tikrai nepakartojama patirtis!

Tyli dainelė virš pušynų lyg širdžių grandinė amžinybei

Dainavos krašto folkloro šventė – tai ne tik muzikinis renginys, bet ir gyva širdžių grandinė, nusitęsianti per laiką, nuo protėvių iki vaikų. Čia dainuoja ne tik suaugusieji – kolektyvų nariai atvyksta su savo mažaisiais, kurie noriai prigroja tėvams, trepsi šokio žingsnelius ar tyliai įsilieja į bendrą dainos tėkmę. Jie ne stebėtojai, o gyvosios tradicijos dalyviai – būtent taip folkloras išlieka gyvas ir tikras.

Ir kai virš tyliai ošiančių Druskininkų pušynų pakyla jautri gaida – niekieno nemokyta, bet giliai išjausta, – ji sužadina kažkokį seniai pamirštą ilgesį, primena tai, kas amžina. Tą, ką taip jautriai kūrė ir juto Čiurlionis – tyloje slypintį garsą, laiko tėkmėje alsuojančią sielą, ilgesį, kuris prabyla per dainą. Tą akimirką liaudies daina tampa daugiau nei muzika – ji tampa tiltu į mūsų esaties gelmę, kvietimu susitikti su savimi ir savo šaknimis.

Kol skamba vaiko balsu palytėta daina, kol mažos rankos pagauna ritmą, tol tradicija neišnyks. Ji tik įgaus naujų spalvų – kaip mėlyna čiurlioniška giesmė, nusileidžianti virš mūsų visų.

Folkloro šventės atlikėjai: folkloro ansambliai „Stadałėłė“ (Druskininkai, „Aukso paukštės“ laureatas), „Žeiria“ (Verėna, „Aukso paukštės“ laureatas), „Žemynėlė“ (Viečiūnai), „Raskila“ (Birštonas, „Aukso paukštės“ laureatas) „Viešia“ (Kauno raj., „Aukso paukštės“ laureatas), „Raskila“ (Panevėžys, „Aukso paukštės“ laureatas), „Pyniava“ (Ukmergė), „Serbenta“ (Leipalingis), „Verbena“ (Varėnos raj.), „Gadula“ (Kaunas), „Dubysa“ (Raseiniai, „Aukso paukštės“ laureatas), jaunimo instrumentinio folkloro grupė „Medetka“ (Kaunas).

Parengė R. Tarandė

____________

32-ąją respublikinę Dainavos krašto folkloro šventę finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
Informacinis rėmėjas savaitraštis „Mano Druskininkai“
Rėmėjas Druskininkų vandens parkas