Šiandien minima Europos Epilepsijos diena

Šiandien, vasario 8-ąją, minima Europos Epilepsijos diena.

Ji minima kasmet antrąjį vasario pirmadienį.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 — vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

„Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio, – tvirtina gydytoja Birutė Dargienė. – Nors daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, tačiau kai kuriems su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat“.

Epilepsija, nuomaris (gr. epilambanein ‘griebti, atakuoti’) – būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai, t. y., nenormalūs smegenų elektriniai iškrūviai. Sergant šia liga kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais sumažėja protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Todėl liga laikoma lėtine.

Epilepsija serga ne tik žmonės, bet ir kiti gyvūnai. Šia liga serga apie 0,05 proc. viso pasaulio žmonių.