Simno Bočių vadovė Aldona Marčiukonienė energijos semiasi iš senų dainų ir bendravimo su žmonėmis

Danielius Jakubavičius

Aldona
Marčiukonienė dėl savo griežto tono lyginama su garsia Jungtinės Karalystės
premjere Margaret Tečer, vietinių vadinama geležine ledi. Kitais metais pavasarį
ji minės 80-metį, bet energijos jai nestinga, ir veiklos apimčių moteris
mažinti dar visai neketina.

A. Marčiukonienė save
laiko simniške. Nors moteris gyvena Krosnoje prie geležinkelio, bet Simne
Pavasario gatvėje turi butą. Simnas jos širdyje. Tvirto žodžio ir atsakomybės
ji nebijo, nes gyvenimas ją stipriai užgrūdino.

Dirbo
geležinkelio sistemoje

Aldonos
(Laužonytės) gimtinė yra 3 kilometrai nuo Simno, Skovagalių kaime. Jos tėtis
Petras Laužonis iš Butrimonių, surado sau žmoną Albiną ir atsikėlė į
Skovagalius. Aldona mokėsi Stebulių, vėliau Simno gimnazijose. Baigė Kauno
geležinkelių mokyklą, įgijo bilietų- prekių kasininko profesiją ir visą
gyvenimą dirbo pagal specialybę. Krosnos geležinkelio stotyje vadovaujamas
pareigas ėjo net 36-erius metus. Apie 1996 metus, moteriai išėjus į pensiją, užsidarė
ir geležinkelio stotis. „Darbas buvo įdomus, kolektyvas vyriškas. Daug prekių
teko skirstyti. Prekės dažniausiai buvo skirtos kolūkiams – trąšos, traktoriai,
daugybė kitos žemės ūkio technikos. Aš viena šiai prekybai vadovavau”, –
pasakojo Aldona. „Darbo buvo daug, net nežiūrint valandų ar tai diena, ar
naktis, bet kartu jis buvo labai mielas širdžiai”, – tęsė pašnekovė. Jos
sutuoktinis anksti mirė, tad moteriai teko išlaikyti 3 vaikus. Ji užaugino dvi
dukras ir sūnų. Dukros gyvena Druskininkuose, o sūnus – Simne. A. Marčiukonienė
džiaugiasi 5 anūkais ir 1 proanūkiu.

Pensija
55-erių

Anksti, 55-erių
metų išėjusi į pensiją, Aldona ilgai be darbo nesėdėjo. Kaip pati sako
„atsibodo, gana tinginiauti”. Tad nuo 2001 metų įsidarbino  pieno surinkėja Kauno įmonėje UAB „Pieno upės”,
kurioje dirba iki šiol. Moteriai talkina sūnus. Jis vairuoja pienovežį, o
Aldona priima pieną. Moters klientai – Alytaus ir Lazdijų rajono
ūkininkai. 

Aldona sako, kad
klientai per tą laiką labai pasikeitė. Ankščiau seneliai laikydavo keletą
karvių, o jų pieną parduodavo, bet dabar tokių nėra, likę tik ūkininkai, kurie
laiko 10 ir daugiau karvių. Pasak pašnekovės, dabar pieno supirkimo  kainos geros, kyla, o už pieną su ūkininkais
atsiskaitoma reguliariai kaip ir anksčiau, kas 15 dienų.

A. Marčiukonienė
džiaugiasi, kad dar vis turi sveikatos, energijos, džiugu, kad žmonės jos
pasiilgsta. „Džiaugiuosi, kad galiu pabendrauti. Draugystė su klientais
užsimezgusi prieš 20 metų, stipri iki šiol”, – sako pašnekovė.

Video – Bočiai:

Vadovauja
Simno bočiams

Aldonos aistra
muzikai atėjo iš vaikystė. Mama Albina Laižonienė ją vaikystėje vesdavo
klausytis kolūkio meno kolektyvų pasirodymų. „Ir man patiko. Mokiausi dainuoti
ir šokti. Kuomet mokiausi Simne, nebuvo dabartinių Simno kultūros namų. Visi
renginiai vykdavo žydų škaloje”, – prisiminė A. Marčiukonienė. Moteriai išėjus
į pensiją, buvusi Simno kultūros namų direktorė Janina Miliauskienė, pakvietė
pašnekovę užsiimti menine veikla. O buvusiai Lietuvos Pensininkų Sąjungos
“Bočiai” Alytaus rajono Simno skyrius pirmininkei atsisakius šių pareigų,
A. Marčiukonienė pradėjo vadovauti ir Simno bočiams. Ir tai daro jau 20 metų. Ji
prisimena, kad tuomet Bočiai buvo itin gausi organizacija, turintys savo šaunią
muzikantų kapelą. Dabar Simno bočiams priklauso 12 narių, o jų amžius, pasak
Aldonos „visai neblogas“. „Bet mes nesijaučiame nusenę”, – šypsosi pašnekovė ir
linksmai priduria: „Kolektyve yra vienas vyras, bent dėl kvapo ir sunkesnėms tašėmės
panėšėti”. Anot A. Marčiukonienės, kolektyvą pavyksta išlaikyti dėl tvarkos. „Pradžioje
kolektyvo nariai manęs nemėgo, nes reikalavau tvarkos, atsakomybės, bet
priprato. Dabar visi patenkinti”, – sako pašnekovė, su kolektyvu vykstanti
koncertuoti ir į kitus miestus. Repertuare senovinės dainos, dar Aldonos mamos
laikų. Simno bočiams akomponuoja muzikantas Robertas Vilkauskas. Robertą Aldona
giria: „Šaunuolis jis, su juo galime bet kur važiuoti, sarmatos nebus!“. Moteris dėkinga
Alytaus rajono savivaldybės vadovams ir ypač merui Algirdui Vrubliauskui, kad
Simno Bočiams padėti skirtas toks puikus kultūros centro muzikantas R.
Vilkauskas, kad valdžia palaiko kolektyvo koncertines išvykas, skiria autobusą.

„Kuomet išvažiuoju
su kolektyvu koncertuoti, pasisemiu jėgų ir metų neskaičiuoju. Linksma, smagu, viskas
užsimiršta, atrodo esu jauna, jauna. Tik po gastrolių sugrįžus namo ir sudiegus
šonams, prisimenu tikrus metus”, – atvirauja pašnekovė.   

Paklausta apie
svajones, Aldona atsidūsta – visos jau išpildytos. „Jaunystės svajonės pilnai įgyvendintos.
Studijavau norimą profesiją, dirbau mėgstamą darbą, užauginau 3 vaikus, išmokau
vairuoti automobilį, traktorių. Dabar aktyviai dalyvauju kultūrinėje veikloje.
Kad tik sveikatos būtų“. O jos matyt, yra, nes Aldona dar laiko gyvulių, turi
darbą, aktyviai koncertuoja.