Šimtametė Marijona Simanavičienė iš Miroslavo globos namų „100 metų prabėgo taip greitai“ (video)

Alytaus rajono
gyventoja Marijona Simanavičienė šią savaitę šventė 100 metų jubiliejų. Garbingo
jubiliejaus proga jubiliatę nudžiugino Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo
Vrubliausko sveikinimai ir linkėjimai. Savivaldybė išskirtinei jubiliatei dovanojo
100 eurų čekį ir gėlių puokštę.

M. Simanavičienė jau šeštus
metus gyvena Miroslavo globos namuose,  gražiai sutaria su darbuotojomis, patenkinta
gyvenimo sąlygomis.

„Labai džiaugiausi, kad
čia apsigyvenau, ypač malonus personalas. Nesitikėjau, kad  čia bus taip gerai“, – sakė M. Simanavičienė.  

Paklausta, kas per jos
gyvenimą labiausiai įsiminė, senolė sako, jog 100 metų prabėgo taip greitai.

M. Simanavičienė yra kilusi
iš Šaukėnų kaimo Alytaus rajone.

„Tėvai turėjo 3 sūnus
ir mus – 3 dukteris, gyvenome paprastą ūkininkų gyvenimą, dirbome turimus 6
hektarus žemės, – pasakojo jubiliatė. – Aš gerai mokiausi,   baigiau 4 mokyklos skyrius, būčiau norėjusi
toliau mokytis, bet tėvai neturėjo pinigų, teko  tarnauti pas tame pačiame kaime gyvenusius
ūkininkus“.

Moters gyvenimas
nebuvo lengvas, ji susilaukė trijų vaikų, bet likimas lėmė su vyru užauginti
tik du sūnus, kurie jau iškeliavę Anapilin. Miroslavo globos namuose šimtametę
senolę lanko anūkai ir proanūkiai.

Pokario metais M.
Simanavičienė dirbo kolūkyje, laisvalaikiu siuvo, nes šio amato, mamos
paskatinta, išmoko jaunystėje.  

„Siuvimas
tapo mano pomėgiu, laisvu laiku pasiūdavau kam suknelę, kam marškinius, bet
pagrindinis darbas buvo kolūkyje lauko darbininke. Darbas sekėsi gerai, visada
džiaugiausi juo, nes žemės darbai man teikė nusiraminimą, žemės darbus mėgau
labiau negu siuvimą. Taip pat laisvu laiku megzdavau megztinius savo šeimai,
liemenes. Labai mėgau gėles, prie pirkios visada augo jurginų, bijūnų ir gvazdikų,“
– prisiminimais dalijasi Marijona.

Paklausta,
kur slypi jos ilgaamžiškumo paslaptis, M. Simanavičienė sako: „Visada pagalvoju,
kodėl Dievas man davė tokį ilgą gyvenimą? Tada prisimenu vieną malonią moterį,
kurios dukrai kažkada siuvau suknelę. Ta moteris man sakydavo: oi, dukrele, kad
tu niekada nemirtum! Taigi, matyt, ji nuoširdžiai man to
linkėjo. O aš pati stengiuosi niekada neužgauti kito žmogaus,  nelaikyti piktumo, dažnai meldžiuosi“. 

Mirosalvo globos
namuose senolė išmoko dekoravimo meno. Iš įvairių atliekų ji  gamina dekoracijas, iš stiklo butelių, senų
maišų, karolių daro gėles, dekoruoja vazas. Savo dirbinius moteris dovanoja
Miroslavo globos namus aplankantiems svečiams. Neseniai M. Simanavičienė dalyvavo
konkurse „Senjorai nešvaisto“, ji buvo vyriausia dalyvė ir viena iš penkių
nugalėtojų.

                                               
Alytaus rajono savivaldybės informacija