Šimto dienų sala Dauguose (foto)

Gitana Ivanauskienė

Daugų Vlado Mirono gimnazijos abiturientai trečiokų buvo nuskraidinti į Šimto dienų salą. Šimtas – tai išties išskirtinis skaičius. Anot klasės auklėtojos Marytės Ivanauskienės, Šimtadienis –  tai pati gražiausia mokyklinė šventė. Dar 100 dienų tarp savų sienų, 100 dienų tarp geltonų suolų, 100 dienų tarp draugų, 100 dienų tarp mokytojų. Dar 100 dienų savoje gimnazijoje. Jauku ir ramu prieš pirmuosius rimtesnius išbandymus, prieš ateities nežinomybę. Kol lėktuvas skrido virš melsvų debesų, keleiviai patyrė ne vieną išbandymą, tačiau vis tik sklandžiai pavyko nusileisti ant žemės.

Pirmasis išbandymas – bagažo patikra

„Aš esu Justina Iš Vlado Mirono gimnazijos. Jūsų kelionės gidė į Šimto dienų salą. Dėmesio. Iškilo nesklandumų,  dar kartą tikrinamas bagažas.“

Dar net nepakilus į orą, iškilo pirmieji nesklandumai. Į lėktuvą buvo bandoma įsinešti pavojingus daiktus. Vyko detali patikra, keleiviams teko viešai pasiaiškinti. Vip klasės keleivis abiturientas Gediminas Sakalauskas bandė įsinešti miltelius, tačiau paaiškėjo, jog tai viso labo „pokštas“. Keleivė Ingrida Chaškauskienėitin išradingai buvo supakavusi arbatžoles, Marytė Ivanauskienė į lėktuvo saloną bandė įsinešti net beisbolo lazdą… Tačiau ilgiausiai patikroje užsibuvo gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius. Į muitininkų akiratį jis pateko tuomet, kai  stipriai ėmė panikuoti keleivisLukas Ivanauskas. Jis be perstojo klykė: „Tai bomba, mes visi išlėksim į orą, greičiau išleiskit mane iš lėktuvo.“„Jeigu abiturientai prastai išlaikys egzaminus, ši bomba gali per išleistuves ir suveikti“,- bandė juokauti direktorius. Tačiau, manau, kad mano ilgesnio pasiaiškinimo dar teks šiek tiek palaukti. Per Šimtadienį paprastai laikausi taisyklės – kalbėti trumpiau. Prisipažinsiu, kad ir aš turiu aukščio baimę. Tikiuosi, kad abiturientai supranta akimirkos gražumą ir rimtumą. Reikia manyti, kad jie išvengs oro duobių ir jų lėktuvas sėkmingai nusileis svajonių žemėje. Reikėtų tris kartus pabelsti į medį. Kantrybės, susikaupimo ir gražaus skrydžio.“ Po keleto akimirkų IIIag kapitonų pilotuojamas lėktuvas pakilo į orą.

Dėmesiu pasitiko žavios stiuardesės ir nelabai žavūs teroristai

Keleivius išskirtiniu dėmesiu sutiko stiuardesės. Jos pristatė 100 dienų negyvenamoje saloje programą, supažindino keleivius su siurprizais ir netikėtumais. Kai viskas ėjosi tarsi per sviestą, lėktuvą užgrobė teroristai. Teko derėtis, ieškoti būdų. „Tai gyvybės ir mirties klausimas“,- jums teks labai pasistengti , gąsdino jie keleivius.  Nors abiturientai labai stengėsi ir puikiai dainavo, tačiau jiems teko pasikviesti ir derybininkes. „Smagu jus tokius išaugusius ir gražius matyti. Aš jums atnešiau dovanų – jūsų darbelius. Prisipažinsiu, jų iki vakar vakaro buvau neskaičiusi. Kai perskaičiau, supratau, nors ir maži, bet mąstėte labai protingai. Aš jumis tikiu“,- taip iš teroristų buvusius savo mokinius bandė išvaduoti Aldona Diksienė. Tiek pradinių klasių mokytoja, tiek klasės auklėtoja buvo priverstos dzūkiškai sudainuoti Stasio Povilaičio dainą „Švieski man vėl“.

„Man jūs jau nusibodot. Negana to, kad aš bijau aukščio, jūs dar sugalvojot čia teroristus pavaidint. Tu – pistoletą iš kišenės išsitrauki, Tu – granatas į šiukšliadėžę. Užuolaidas galite pakelti, lėktuvą nuleisti. Aš ramus“.- taip viską į vietas surikiavo infiltruotas negaluojantis keleivis Lukas.  „Gerbiamieji keleiviai, turime jums gerų naujienų. Lėktuvas vėl mūsų“,- džiaugsmo neslėpė stiuardesė Greta. Stiuardesės, kad keleiviai šią įsimintiną kelionę prisimintų, jiems įteikia dovanų – Pusatestačius ir ženkliukus.

Lėktuvo ratai paliečia Žemę. Plojimai

Renginio organizatoriai už pagalbą dėkingi Daugų kultūros centro darbuotojams. Ypač Vidui Balkui. IIIag klasės gimnazistai ir jų auklėtoja Gitana už renginio scenarijų, idėjas dėkingi mokytojai ŽiedūneiMaldonienei.  Dar kartą ačiū visiems.

Gitana Ivanauskienė

Filmuota medžiaga