Šimtųjų partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metinių proga duris atvėrė partizanų muziejus (Foto)
- Varėnos rajonas
danieliusnet
- 0
- 17 minutes read
Rūta Averkienė
Į Kasčiūnus, į gražiausiuose Dzūkijos šiluose pasislėpusią dramatišką pokarį menančią ir ypatingą aurą turinčią sodybą ant Merkio kranto, kurioje gyveno ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugybę metų nenuilsdamas liudijo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, daugybę žmonių sukvietė šio partizano šimtųjų gimimo metinių jubiliejui paminėti skirtas patriotinis renginys „Partizanų didvyriškumas mus įkvepia patriotizmui šiandien“. Tądien čia šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus – Kazimieraičio ir A. Ramanausko – Vanago vadavietės duris atvėrė architekto, profesoriaus Gintaro Čaikausko suprojektuotame pastate įrengtas partizanų muziejus, kuriame eksponuojami ir J. Jakavonio-Tigro, ir šioje vadavietėje dirbusių partizanų vadų Juozo Vitkaus – Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko – Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas–Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai – be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms. Rūsyje įrengta tardymo izoliatoriaus kamerą primenanti patalpa, čia skamba įrašas, kuriame Juozas Jakavonis-Tigras pasakoja, kaip jis buvo kankinamas. Nors daugel kartų jis buvo šalia mirties, kaip rašė taip pat pavadintoje savo knygoje, jam Aukščiausiasis padovanojo ilgą ir prasmingą gyvenimą.
Partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejumi.
Jautrios akimirkos pasimeldžiant ir dalijantis prisiminimais lydėjo miškelyje pasislėpusiose kapinaitėse, kur palaidotas J. Jakavonis-Tigras bei jo bendražygiai – Pranas Pačkauskas, Petras Treigys-Trečiokas, žuvę broliai Adomas ir Vladas Valentukevičiai. Jų kuklius kapelius papuošė trispalvės puokštės ir žvakutės. Tylos minute buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę.
Renginyje dalyvavo J. Vitkaus – Kazimieraičio sūnūs Liudas ir Rimgaudas, vaikaičiai, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, kitų partizanų artimieji, Europos Parlamento ir LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės, Varėnos rajono savivaldybės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai, įvairių pilietinių organizacijų atstovai bei kiti svečiai.
Buvo pademonstruota naujausia karinė technika ir ginkluotė, veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitos parodos.
Čia kaskart simboliniai laiko tiltai tarsi sujungia praeitį su dabartimi, o sutiktos asmenybės palieka neišdildomų įspūdžių.
Renginys, kurį profesionaliai režisavo ir vedė Onutė Drobelienė, buvo kupinas prasmingų ir jautrių akimirkų. Jis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias už J. Jakavonio-Tigrą, J. Vitkų – Kazimieraitį, A. Ramanauską – Vanagą bei visus laisvės kovotojus aukojo Arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Merkinės parapijos klebonas Robertas Rumšas. Prasmingi Arkivyskupo pamokslo žodžiai ir palinkėjimas, kad iš čia buvusių narsių vyrų reikia pasimokyti, kaip mylėti savo Tėvynę, kovoti ir dirbti vardan jos laisvės. ,,Meldžiamės už mūsų tautos atminties ir laisvės šaknis. Už žmones, kurie ne tik mylėjo Tėvynę, bet ją saugojo savo gyvybe, sąžine ir tikėjimu. Visi jie liudijo, kad ginklą galima nešti ne tik rankoje, bet ir širdyje. Kaip meilę ir atsakomybę. Dievas atgaivino jų širdis bunkeriuose, tardymo izoliatoriuose ir stiprina mus dabar, kai esame laisvi. Kad mūsų rankos nenusvirtų, kad mes neprarastume vilties, kai užpuola išbandymai. Drąsos pamatas mums yra Tigro ir kitų jo bendražygių pasirinkimas išpažinti tiesą net ir tada, kai ji galėjo kainuoti gyvybę. Tigras, vienas iš paskutiniųjų bunkerio saugotojų, mums lieka tikėjimo ir sąžinės simboliu. Šiandien Šv. Mišios ne tik už jų sielas, bet ir už mus. Kad mes nenutoltume nuo to, ką jie gynė. Tauta, kuri gerbia savo žuvusius, yra gyva ir sąmoninga. Šiandien mūsų kova kitoj plotmėj – už šeimą, už vertybes, už tiesą. Meldžiamės už Lietuvą ir jos dvasią, kad būtų jos žmonės budrūs ir tikintys“.
Šv. Mišių metu giedojo Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės, ir solistas Jonas Sakalauskas. Jautrų ,,Ave Marija“ smuiku griežė Kazimieraičio vaikaitė Vilija Pranskienė.
Nuaidėjo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių iššautos salvės už gyvus ir mirusius Lietuvos gynėjus, už Tėvynę Lietuvą, už taikią padangę geros valios žmonėms.
Trispalvę juostelę perkirpus Angelei Jakavonytei, Kazimieraičio sūnui Rimgaudui ir vaikaitei Vilijai, projekto autoriui Gintarui Čaikauskui, pagrindiniams rėmėjams Mariui ir Živilei Valukynams, muziejų pašventino Arkivyskupas Gintaras Grušas.
Angelė Jakavonytė pristatė ekspoziciją iš muziejaus ir bunkerio, o savo jautrioje kalboje ne tik prisiminė tėvelio veiklą, bet ir papasakojo, kaip gimė idėja įkurti muziejų. ,,Minime mano tėčio, partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtųjų gimimo metinių jubiliejų. Šios gražios sukakties proga jam bei jo bendražygiams įteikiame labai prasmingą simbolinę dovaną – atveriame partizanų muziejų, kuris buvo tėčio svajonė. Ši sodyba dar mena laiką, kuomet ant šio Merkio kranto tamsioje keleto metrų žeminėje susitelkę išmintingi ir narsūs vyrai – Juozas Vitkus–Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas–Vanagas bei kiti – kūrė Lietuvos išlikimo ir valstybės ateities planus, bandė juos įgyvendinti kruvinomis okupacijos sąlygomis. 2021 metų lapkričio antroji buvo paskutinė diena, kuomet tėvelis visam laikui paliko šiuos namus. Žiemai išvykdamas į Vilnių gyventi pas mane, apdengė buvusio bunkerio angos viršų ir pasakė: „Jau viskas griūva, duos Dievas sveikatos, pavasarį būtinai remontuosim“. Po dvidešimt vienos dienos tėtis išėjo Anapilin. Stovėdama prie jo kapo duobės, daviau įsipareigojimą ir įžadą sau, kad paskutinė tėvelio valia bus įvykdyta. Siekdami vykdyti tėčio planus, puoselėti istorinę atmintį, Dainavos apygardos partizanų ir jų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago atminimą, didinti visuomenės susidomėjimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu, prisidėti prie patriotinio ir pilietinio jaunimo auklėjimo, įsteigėme Partizano Juozo-Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondą.
Ir lygiai prieš trejus metus vadavietė su autentiška įlindimo anga buvo rekonstruota. Tėtis turėjo ir dar vieną svajonę – atidaryti muziejėlį, kuriame būtų eksponuojami jo vadų Kazimieraičio ir Vanago, jo, bei kitų čia gyvenusių partizanų daiktai. Ši svajonė išsipildė ir tapo kūnu. Mūsų šeimos ir visų geros valios žmonių dėka šiandien atveriame ir muziejėlio duris. Nuoširdžiai dėkojame architektui, profesoriui Gintarui Čaikauskui už muziejaus projektą, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei už pradinę paramą ir visiems visiems, kurie aukojo labai dosniai ar bent mažiausia auka parėmė muziejaus pastato statybas bei jo įrengimą. Čia ir yra visų mūsų simbolinė, nematoma jungtis, Tėvynės meilės bendrystė ir stiprybė. Muziejus kol kas dar ne iki galo pripildytas, bet pamažu jį pildysime, auginsime, nes eksponatų turime dar nemažai. Lauksime ir kitų šio krašto partizanų artimųjų, kurie turi ir norėtų muziejui padovanoti jų daiktus“.
Projekto autorius, architektas G. Čaikauskas pasidžiaugė, kad įgyvendino prasmingą projektą. „Nepaliauju stebėtis idėjos autorės Angelės Jakavonytės pasiryžimu ir atkaklumu įrengti ir vadavietę, ir muziejų. Nepaliauja stebinti ir kontrastas, kad kuklioj aplinkoj, kur pakrypę stogeliai, gimsta tokie puikūs žmonės kaip Juozas Jakavonis–Tigras, kurie trokšta kurti gėrį. O marmuro rūmuose, kremliuose, kur blizga prabanga, gimsta blogis. Ši vieta yra simbolinė, vienas iš pavyzdžių, kad kuklioje aplinkoje gimė puikios idėjos, buvo kuriama Lietuvos valstybė“.
Su dideliu jauduliu balse apie savo tėčio ir kitų partizanų auką Lietuvai kalbėjo J. Vitkaus-Kazimieraičio sūnus Rimgaudas Vitkus. ,,Šiandien mums visiems be galo brangi diena, nes minime partizano Juozo Jakavonio-Tigro 100-ąsias gimimo metines, o taip pat partizaninio judėjimo 80-metį, kurio vienas iš pradininkų buvo pulkininkas- leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Turėdamas aukščiausio lygio karinį išsilavinimą bei mokėdamas daugelį kalbų, prieš antrąją Sovietų okupaciją jis galėjo be problemų išvykti iš Lietuvos, ką padarė daugelis mums žinomų karininkų, bet duota priesaika Tėvynei jam buvo moralės ir dvasinės tvirtybės pagrindas. ,,Aš iš savo žemės nei žingsnio’’, – pasakė jis savo broliui, kai jis 1944 m. bėgo nuo Sovietinės okupacijos. Man, kaip Kazimieraičio sūnui, be galo džiugu matyti, kad per 35-erius Lietuvos nepriklausomybės metus mes galime džiaugtis, kad atstatoma, nors ir pakankamai lėtai, istorinė tiesa, kad valstybės lėšomis ieškomi ir identifikuojami žuvusių partizanų palaikai. Džiaugiuosi, kad po truputį žmonės išsilaisvina iš sovietinių baimių ir pradeda pažinti bei vertinti savo giminės skaudžias gyvenimo istorijas. Juk tuo metu, prieš 80 metų, į partizanų gretas stojo stiprų vertybinį pamatą turėję gražiausi Lietuvos vyrai. Jiems pirmoje vietoje buvo Dievas, Tėvynė, jos laisvė, šeima, artimųjų meilė ir pasiaukojimas, dora, sąžinė ir didvyriškumas, kai reikia apginti šias vertybes. Toks buvo ir mano tėvas Kazimieraitis, vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, toks buvo ir Juozas Jakavonis-Tigras. Visi jie 1945 žiemą gyveno ir uoliai dirbo šioje Jakavonių sodybos vadavietėje. Aš Juozuką, kaip visi mes jį vadindavome, asmeniškai pažinojau, ne kartą lankiausi šioje Jakavonių sodyboje, dalinausi prisiminimais bei nuoširdžiausiais ir giliausiais pokalbiais. Jį visada prisiminsime kaip be galo šiltą, su puikia atmintimi, mokantį pasakoti, kupiną atvirumo ir gerumo žmogų, nepaisant, kad jo gyvenimas buvo labai sunkus ir pilnas išbandymų. Jam buvo duota ir kita misija, kad galėtų pasakoti jaunajai kartai, kad galėtų dalintis istorine atmintimi iš pirmų lūpų. Ir jis tai darė su didžiausiu nuoširdumu, dalino save visiems iki paskutinių gyvenimo metų, ugdė visus patriotiškumo dvasia bei teikė viltį, kad daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių valios ir pasirinkimų”, – kalbėjo R. Vitkus.
Jo dukra Vilija Pranskienė, tęsdama tėčio mintį, pažymėjo, jog ir jai, ir visai Vitkų giminei be galo brangu, kad atidarytas naujas muziejus, kuriame eksponatai bei relikvijos mums liudys istorinę tiesą apie nenumaldomą ir pasiaukojančią partizaninę kovą. ,,Tebūna amžina pagarba ir atmintis didvyriams, kovojusiems už Lietuvos laisvę“, – sakė ji.
A.Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė dalijosi prisiminimais apie savo tėtį bei visuomet svetingą sodybos šeimininką J. Jakavonį. „Yra gera, kad Juozas išliko kaip simbolis, jis nelieka užmirštas ir jo kova yra gerbiama, vertinama. Kaip ir A.Ramanausko-Vanago, J. Vitkaus-Kazimieraičio ir kitų “, – sakė ji.
Pagrindinis muziejaus rėmėjas, UAB ,,Dzūkijos mediena’’ vadovas Marius Valukynas pažymėjo, jog remti tokius istorinę atmintį puoselėjančius projektus jų šeimai yra prasminga ir svarbu.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Caspersen Angelei Jakavonytei padėkojo už prasmingus darbus. ,,Tikime, kad muziejus ir kiti tokie objektai auklės jaunąją kartą ir primins, kokios buvo sąlygos ir jas partizanams reikėjo iškęsti“, – sakė ji.
Europos Parlamento narys Paulius Saudargas sveikinimo kalbą pradėjo nuo padėkos Angelei Jakavonytei ir visai komandai, kurie prisidėjo prie muziejaus kūrimo. ,,Esat visada kupina idėjų, ryžto, spinduliuojat išskirtinį talentą daryti prasmingus dalykus. Tai, ką darot, šviesu ir teisinga. Nes istorinė atmintis yra tai, ant ko stovi valstybės pagrindas. Tigras – tikras Lietuvos ąžuolas. Jis dar skleisis, šakomis dengs dangų nuo dronų ir kitų negandų. Jis ąžuolas, kuris dar tik auga ir ačiū jums, kad jį auginat. Partizanai – kertinis akmuo, dėl ko mūsų kartos gins Lietuvą“. Dovanų gavęs suvenyrą – šio muziejaus kopiją, P. Saudargas sakė, jog ši brangi dovana stovės jo darbo kabinete Briuselyje ir pasakos apie J. Jakavonio-Tigro bei kitų partizanų didvyriškumą.
Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, jog šita vieta turi ypatingą aurą. ,,Čia yra traukos centras, kur galime susipažinti su istorine atmintimi, įkvėpti to drąsaus gūsio ir supratimo, kad mūsų valstybė bus gyva tiek, kiek mes ją patys puoselėsim ir saugosim. Šią vietą atradau daugiau kaip prieš dešimt metų, kai atvažiuodavau čia su šeima, Juozas kantriai, nors tai buvo turbūt tūkstantasis jo pasakojimas, pasakodavo. Aš supratau, kad tai yra jo misija, jis tai darė nuolat ir iš širdies. Kalbant apie tapatybę – jos neturėdami, nežinosim, ką reikia ginti. Lietuvoje yra susikirtę du mąstymo poliai. Vienas atėjęs iš sovietmečio, o gal dar yra kitos istorinės traumos – kad mes per maži, per silpni, kad turim paklusti, kad už mus nuspręs didesni, kad jei norės, pasidalins. Yra ir kita Lietuva – laisvės kovotojų, tremčių ir atminties Lietuva, suprantanti, kad norint laisvę turėti, ją reikia saugoti. Ir iš čia kyla tautos valia priešintis ir ginti savo valstybę, kovoti už stiprią ir laisvą Lietuvą“.
Apie pagarbą partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui bei kitiems Lietuvos laisvės gynėjams kalbėjo ir už prasmingas iniciatyvas Angelei Jakavonytei bei visai šeimai, kad įamžino ne tik tėvo, bet ir visų partizanų istoriją, dėkojo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Verbickas. ,,Linkiu, kad partizanų istorija pasibaigtų šioje sodyboje. Kad niekur kitur nebūtų naujų partizanų vardų. Partizanų drąsa, ryžtas ir meilė Lietuvai – tai vertybės, kurios šiandien įkvepia mus visus būti vieningais ir atsakingais už savo Tėvynės ateitį’, – sakė jis.
Po pasveikinimų pačiomis jautriausiomis gaidomis sodyboje šalia Merkio skambėjo partizaniškos ir patriotinės dainos. Toli pušų viršūnėmis vilnijo iki širdies gelmių jaudinusios dainos, kurias atliko roko grupė ,,Skylė’’, vadovaujama Roko Radzevičiaus, dainininkai Jonas Sakalauskas bei Emilija Finagėjevaitė, Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija’’ (vadovė Ilona Zalanskienė, chormeisterė Loreta Tiškienė, koncertmeisterė Viktorija Vorobjovaitė), Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių choras, vadovaujamas Antaninos Laurenčikienės, Alytaus politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Atmintis’’, vadovaujamas Vido Simanausko, Alytaus vokalinis ansamblis ,,Kregždutė’’, vadovaujamasadovė Birutės Eišmantienės, Jovaišių kaimo bendruomenės ansamblis ,,Žolynėli’’, vadovaujamas Jurgitos Sabienės. Elvyra Biliūtė Aleknavičienė skaitė savo kūrybos eilėraštį Juozui Jakavoniui – Tigrui.
Jautriai nuskambėjo operos solisto Jono Sakalausko su Jakavonių šeima sudainuota Jakavonių šeimos daina, kurią dainavo J. Jakavonis-Tigras ir A. Ramanauskas – Vanagas ,,Tu esi Tėvyne man miela Lietuva‘‘.
Angelei Jakavonytei buvo įteiktas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės atminties rūmų įsteigtas 1831 metų sukilimo karžygės kapitonės, grafaitės Emilijos Pliaterytės vardo garbės medalis.
Už prisidėjimą prie muziejaus įkūrimo, pagalbą organizuojant renginį bei kitas patriotines iniciatyvas ir darbus buvo įteiktos padėkos. Angelė Jakavonytė ir partizano Juozo Jakavonio – Tigro labdaros ir paramos fondo direktorė Miglė Rukštelytė bei LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas įteikė padėką profesoriui, daktarui iš Amerikos Michaeliui Yuddui – Michaeliui Jucevičiui bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojai Jūratei Caspersen.
Varėnos pasieniečių klubo būrio vadas Gintautas Miškinis įteikė padėkas Varėnos krašto pagrindiniams karo Ukrainoje rėmėjams.
Renginį vainikavo daina ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos”, kurią kartu ,,Harmonija” ir Jonu Sakalausku dainavo visi dalyviai ir svečiai.
Svetingoje šviesaus atminimo Zosės ir Juozo Jakavonių sodyboje, kurią paveldėjo dukros Angelė ir Birutė, geras pusdienis ištirpo nejučiomis. Jos pažymėjo, kad Tėvelio lūpomis daugybę metų oriai ir pagarbiai tarti žodžiai apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, apie pokario laisvės kovas, partizanų vadus ir jų idealus, apie šventą partizanų priesaiką iki galo nepasiduoti, apie jaunystės draugus ir kaimynus, kuriems amžinojo poilsio vieta tapo Dzūkijos miškas, yra gyva istorija. Ir pagarbi atmintis tiems, kurie garbingai žuvo taip ir nesulaukę Lietuvos Nepriklausomybės. Jis, nepaisydamas garbaus amžiaus ir nestiprios sveikatos, svetingai sutikdavo kiekvieną lankytoją bet kuriuo paros metu. O jų būdavo kasdien, ypač vasarą, lankėsi moksleiviai su savo mokytojais iš visos Lietuvos. Taip pat dar gyvi likę partizanai. Žmonės atvykdavo net iš tolimų šalių pamatyti partizanų bunkerio ir jo saugotojo. Dukros pažadėjo, jog įvykdys tėvelio norą – ši sodyba kaip ir iki šiol bus atvira visiems, kuriems įdomi šiame krašte vykusių laisvės kovų istorija.
Angelės Jakavonytė ir renginio organizatorius „Juozo Jakavonio–Tigro labdaros ir paramos fondas“ nuoširdžiai dėkoja pagrindiniams muziejaus ir renginio rėmėjams bei dalyviams: už muziejaus projektą – architektui, profesoriui Gintarui Čaikauskui, pagrindiniams finansiniams rėmėjams UAB ,,Dzūkijos mediena’’ vadovui Mariui Valukynui ir Merkinės restorano ,,Dzūkynė“ savininkei Živilei Valukynienei, už muziejaus koncepcijos sukūrimą ir įgyvendinimą – dukrai grafikos dizaineriai Miglei Rukštelytei, už muziejaus namelio statybą – UAB „Amla“ direktoriui Dainiui Kielai, už stogo dengimą – Snieguolės Šliogerienės įmonei, už finansinę paramą – Krašto apsaugos ministerijai, už pagalbą įrengiant muziejų: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo draugijai (vadovė Vilija Pranskienė), Europos Parlamento nariui Pauliui Saudargui, UAB „Bauroc“ kolektyvui (direktorius Alvidas Musius), Merkinės krašto muziejui (vadovui Žygimantui Buržinskui ir darbuotojui Mindaugui Černiauskui), už renginio režisavimą, jo vedimą bei talkinimą įrengiant muziejų – režisierei Onutei Drobelienei, už renginio komunikaciją bei talkinimą organizuojant renginį – žurnalistei Rūtai Averkienei, už renginio vedimą ir dainas – atlikėjams Jonui Sakalauskui ir Emilijai Finagėjevaitei, už koncertą – roko grupei ,,Skylė” (vadovas Rokas Radzevičius), Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos I-osios rinktinės Alytaus kuopai, Varėnos pasieniečiams ir tremtiniams, Varėnos kultūros centro mišriam chorui „ Harmonija” (vadovė Ilona Zalanskienė), Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių chorui (vadovė Antanina Laurenčikienė), Alytaus politinių kalinių ir tremtinių chorui „Atmintis“ (vadovas Vidas Simanauskas), Alytaus vokaliniam ansambliui „Kregždutė“ (vadovė Birutė Eišmantienė), Jovaišių kaimo bendruomenės ansambliui „Žolynelis“ (vadovė Jurgita Sabienė), Druskininkų restorano „Velvetti“ savininkams Snieguolei ir Remigijui Žižiams, prekybos tinklui ,,IKI” (gen. direktorė Nijolė Kvietkauskaitė), UAB „Paviljonų pasaulis“ vadovui Romui Volungevičiui, G. Žemaičio IĮ, Druskininkų ,,Rotary’’ klubui, Šeimos kepyklėlei ,,Smaližius” (savininkė Rima Paliulienė), už nugreideriuotą kelią iki sodybos ir geriamąjį vandenį renginiui – Varėnos rajono savivaldybei, taip pat Varėnos kultūros centrui, Varėnos viešajai bibliotekai, Alytaus kultūros centrui, Merkinės seniūnijos seniūnui Gintarui Tebėrai, Matuizų seniūnijos seniūnui Mindaugui Matuizai, kepyklėlei ,,Smaližė” (direktorė Jolanta Juonienė), Elvyrai Biliūtei Aleknavičienei, Sauliui Valentukoniui, UAB ,,Alytaus spaustuvė” vadovei Violetai Skudrienei, už skanios grikių košės virimą – Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių pirmininkui Antanui Vailioniui. Taip pat nuoširdžiai dėkoja visiems geros valios žmonėms, partizanų muziejui skyrusiems savo finansinę auką.
