Skambantis poezijos ruduo Varėnoje

Saulėtą  spalio šeštadienio popietę visi , užsukę į Varėnos viešosios bibliotekos skaityklą  , pakliuvo  į tradicinę Alytaus „Tėkmės“ ir Varėnos „Jievaro“   literatų šventę  „Poezijos rudenėlis“. Kažkas pasakė: „Kūryba –tai  sielos žydėjimas“. Ir nesvarbu , kad už langų lyjantis ruduo, bet romantiškai, jautriai kūrėjo sielai- kiekvienas naujai gimstantis kūrinys atneša žydėjimą. Naują „žiedą“ į rudeninę puokštę įpynė literatė Stacy Lee (Stasė Piliūtė) gyvenanti JAV, Floridoje. Ji pristatė jau 6-ą eilėraščių rinktinę „Laikmečio jūromis“  . Stacy ir vėl įrodė, kad ilgi metai, praleisti toli nuo tėvynės, neužslopino jos ilgesio jausmų Dzūkijos rudenų melancholijai, ištikimybės  gimtinei, brandinusiai lyrines svajas ir užmojus. Šiltu Stasės laišku – monologu į skaitytojus Lietuvoje kreipėsi poetės sesuo Elena Glavickienė: „Poetinis žodis ir tėviškės švelnus gamtovaizdis yra du neatsiejamieji brangūs motyvai, lydintys mane nuo ankstyvos vaikystės. Metams bėgant, laikas vis dažniau pasisavina prisiminimų nuotrupas, keičia gimtųjų laukų peizažą, tačiau poezijos veidas pasilieka nesenstančiai žavus sava dievybe. Poezija yra raktas į sielos buveinę. Beveik visi mano eilėraščiai turi savas istorijas papasakot, ne visi yra sukurti spontaniškai. „Ledinės snaigės ,veskite mane į savo grožio rūmus, nuimkit sunkų apsiaustą man nuo pečių“. Šio eilėraščio istorija tokia: mano sesuo Alenutė mėgsta man e-paštu siųst nuotraukas iš mylimos Dzūkijos. Jos ypatingos tuo, kad jų dėka aš jus visus iš matymo gerai pažįstu. Vieną kart, atidžiau bežiūrint į jas, dėmesį patraukė džentelmeno veidas su išsidraikiusiais, šviesiais plaukais. Kažkodėl tie ilgi, išsidraikę plaukai man priminė žiemos pasaką, slepiančią savyje išpažinties jausmingą melancholiją. Nedelsdama, griebiau nuo stalo lapą popieriaus ir tuoj pat, vienu iškvėpimu, išsakiau tai, ką privalėjau išsakyti. (…) Ir jeigu jūs, mieli poezijos gerbėjai, beskaitydami mano eiles, atrasite jose dalelę savo išgyvenimų, nenustebkite: rimuodama jas, aš galvoju apie kiekvieną iš jūsų asmeniškai. Aš žvelgiau į akimirką per jūsų  sielos langą“.  Kūrybinių proveržių  ir dvasios stiprybės Staselei savo laiške (laišką mielai perskaitė Joana Tamulevičienė) linkėjo mokytoja Julija Jaunuta Kavaliauskienė: „Džiaugiuosi, jog dvidešimt penkeri gyvenimo Floridoje metai neišdžiovino tautinių šaknų, neištrynė iš atminties dvasinės patirties tėviškėje, vaikystės išgyvenimų, tėvo ir motinos žmogiškosios dramos, kuri ugdė kilnią vaiko sielą ir dorovinį imperatyvą“. Daugelio rinkinyje esančių posmų atsiradimo istorijas ir jų atsiradimą lėmusias aplinkybes  atskleidė Stacy sesuo E. Glavickienė : „Laikmečio jūromis“ išleista 2014 m. pabaigoje. Kai kurie eilėraščiai pateikti ir lietuvių, ir anglų k. Ši Stasės knygelė, kaip ir kitos, dosni temų įvairove, turtinga meniškais žodžiais“. Eiles ,kurias  skaitė Laimutė Cibulskienė, Joana Tamulevičienė , Renata Česnulevičienė ,lydėjo svajingos  Jono ir Tomo Glavickų  akordeono ir armonikos melodijos. Kūrybiniais rudens garsais džiugino Alytaus ir Varėnos literatai. Alytaus  „Tėkmės“ klubo pirmininkė Emilija Krušinienė kalbėjo apie tradicinės klasikinės poezijos grožį ir svarbą, skaitė savo kūrybos eiles „Prie Margirio piliakalnio“, „Vėlinių žvakės“, A. Rauličkio posmai skirti žmogaus jausmams ir nubėgantiems metams. Prozos ištrauką –atsisveikinimo simfonija su jaunyste ir vasara skaitė B. Vansevičienė. Energingoji ir išradingoji jauna literatė A. Galbuogienė kvietė džiaugtis kartu, mylėti savo pasaulį, artistiškai pasakojo apie  rudeninį vėjo ir derliaus ginčą. Jautriais žodžiais į skaitytojus kreipėsi ir dzūkė A. Kazlauskienė, kurios eilėraštis „Gyvenimas-šakotas medis“  laimėjo Kaimo rašytojų  kūrybos konkurso kaimo tematika 1-ą vietą. Jautriai , šiltai apie meilę gimtinei , jos reikšmę , svarbą  kalbėjo  Birutė Orinienė . Šventės dalyvių širdis sušildė nuostabios, nostalgiškos, meile tėvų namams dvelkiančios  Gražinos Kuodienės  dainos , kurias ji atliko su ansambliu „Šarma“ . Dainą apie ramunėlę skyrė pedagogei literatei Joanai Grigaitienei. Joana neliko „skolinga“ –atsidėkojo eilėraščiais ir savo knygomis. Kažkada rašytais J. Grigaitienės posmais pačią autorę nustebino kolegė A. Žilinskienė. Minčių labirintais vedė P. Miliūnas , L. Cichockienė skaitė iš ciklo „1000 žinučių tau“, V. Lebedzevičienės poezija kvietė „labdaros mokytis iš gamtos“,  D. Kavaliauskienė savo posmais įtikino, kad žvakė- tai ne vaškas, o  ruduo rašo gražius laiškus. Sentimentų kupini , vaikyste kvepiantys I. Malmygienės posmai. Tėviškės ilgesio ir meilės gimtiems namams temą pratęsė J.Jaksebaga bei E. Strazdienė, kuriai   liūdnas  rudens metas primena apie  išnykusias tėviškes, senuosius kaimus.  J. Staliulionis  šventą  meilę  savo mamai išliejo jausmingomis eilėmis. Romantikė R. Kašėtienė savo eilėraščiuose tarsi   „minko žodžių molį“, sukurdama lyriškus, abejingų nepaliekančius posmus. Varėniškis T. Šablinskas talentingas, bet labai kuklus, tad savo kurtus posmus įpareigojo  paskaityti savo žmoną Danutę. Laikas skuba, byra, tarsi smėlis laikrodžiuose, taip bėgančius metus  apdainuoja švelnioji poetė iš Valkininkų Marija Inkrataitė- Blažulionienė. Šiais metais ji pasitiko gražų jubiliejų. Marijai  linkėjome  jaukumo,  dvasinės ramybės, įkvėpimo naujiems kūrybiniams darbams o naujus  potyrius ir įspūdžius   suguldyti į   jautrius ir šiltus eilėraščius. Stiprybės, sveikatos, ilgiausių metų!

                                                                  Renata Česnulevičienė  

                                                Varėnos literatų klubo „Jievaras“ kuratorė