Turime gerų ekspertų, kurie šią temą gvildena jau ne vienerius metus.
Druskininkų valdininkai savo propagandai pasirinko iš konteksto ištrauktą mano citatą. Šio komentaro pabaigoje pateiksiu ją visą, kad suvoktumėte, kaip Druskininkų tarnautojai manipuliuoja žmonių nuomone. Tačiau vienas dalykas džiugina – pagaliau ir socialiniai tinklai tampa citavimo vertais šaltiniais.
Pasinaudosiu pavyzdžiu. Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis rašo: „Kurorto meras bando skleisti savo asmeninę (pabrėžiu, ne mero, o privačią) poziciją, pasinaudodamas mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomais savivaldybės tarnautojais, per mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomą žiniasklaidos leidinį, ko, kaip fakto, nepriimtinumą, konstatavo pagal įstatymą veikianti žiniasklaidos savireguliavimo institucija.“
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius rašo: „Ar ne banalu? Man – net labai. Gilesnės ir aštresnės minties pakaitalas – savigyra ir panieka kritikams. Užuojauta.“
Būtų galima labai daug rašyti apie Druskininkuose vykstantį žurnalistų persekiojimą. Ne tik valstybinių institucijų tarnautojams, bet ir verslui duodamus nurodymus nebendrauti su tam tikrais žurnalistais ir žiniasklaidos priemonėmis. Apie valdžios užgrobiamos žiniasklaidos rinkos precedentą. Bet apie tai jau rašyta. Ir ne kartą. Daug straipsnių prisegsiu prie šio komentaro ir žmonės, kuriems tai naujiena, turės progą susipažinti.
Blogiausia, kad visi tai žino, bet nieko nedaroma.
Man labai patiko neseniai girdėta „Verslo žinių“ redaktoriaus Rolando Baryso mintis, kad krizės sąlygomis žiniasklaidos priemonės ne tik nusilpo, bet ir susiskaldė. Kovodami dėl išlikimo rinkos dalyviai ėmė netgi džiaugtis, kad kažkas yra puolamas, kad liks mažiau konkurencijos, bus lengviau gauti paramą.
Niekas neprojektuoja tos pačios situacijos sau. O gaila.
R.Malinauskas yra vienas Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojų. Partijos lyderis premjeras neseniai viešėdamas Druskininkuose žurnalistams sakė turėjęs rimtą pokalbį su meru, kuris A.Butkevičiui pažadėjo, kad mokesčių mokėtojų lėšos laikraščiui daugiau nebus naudojamos.
„Aš pasakiau, kad neturi būti leidžiama ir tos įstaigos, regis, Švietimo centro, pajėgomis, ir mane patikino, kad viskas bus sutvarkyta“, – teigė Socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius.
Galima tik grįžti prie teiginio, nuo kurio pradėjome, – akivaizdu, kad Druskininkų merui nėra būdinga sakyti tiesą ir laikytis duoto žodžio.
Gaila, jog R.Malinauskas su manimi nesutiko pabendrauti dar ir todėl, kad jam tai būtų proga pasikalbėti su žurnalistu. Ne su savo pavaldine. Ir skaityti būtų įdomiau. Ir rausti iš gėdos nereiktų. Nei merui, nei jį kaip privatų asmenį kalbinusiai Agnei Petrauskaitei. Ar dėl susijaudinimo kalbantis su vadovu, ar dėl patirties stokos Agnė pamiršo keletą klausimų. Pavyzdžiui:
Kodėl meras iki šiol neįvykdė nei Žurnalistų etikos inspektorės nurodymų, nei premjerui duotų pažadų?
R.Malinauskas ne kartą teigė, jog į teismą kreipėsi kaip privatus asmuo. Kodėl jo asmeniniams interesams tenkinti naudojamos valstybės lėšos?
Ar tiesa, jog meras asmeniškai spaudžia savivaldybės verslininkus ir valstybės institucijų vadovus nebendrauti su jam neįtikusiais žurnalistais?
Ar Druskininkų oficioze buvo pasirodęs bent vienas kritiškas straipsnis apie mero ar jo komandos darbą?
Ar R.Malinauskas žino, kas yra propaganda, ir kaip ją vertina?
Kiek nepriklausoma žiniasklaida, jo manymu, svarbi Lietuvai?
Ar rašantis žmogus gali būti objektyvus kalbindamas savo vadovą, nuo kurio priklauso jo karjera ir atlyginimas?
Na, ir pabaigai. Druskininko mero pašnekesys pavadintas „Pavyduoliai renkasi šmeižto kelią“. Niekaip nesuprantu, ko turėčiau pavydėti kitame mieste gyvenančiam politikui, su kuriuo neturiu jokių asmeninių ryšių ir, pasirodo, jis manęs net neprisimena.
Na, galiu pavydėti nebent pavardės, bet ir ji – tokia pati. Tuo pat metu puikiai suprantu, kodėl R.Malinausko tekstas prasideda nuo iš konteksto ištrauktos mano citatos.
Aš merui pavojingesnis nei vietiniai žurnalistai, kuriuos lengviau tampyti po teismus ir priežiūros institucijas. Čia žmonėms nepaaiškinsi, kad esi puolamas, nes atėmei reklamos pinigus. Kai tave ima kritikuoti nuo miesto reklamos nepriklausantis žmogus, kovą būtina perkelti į asmeninį lygį. Va, jis manęs nemėgsta, tai žiūrėkite, kaip rašo.
Ne, pone Ričardai, jūsų asmeniškai nepažįstu, nuo Druskininkų gyvenu pakankamai toli. Suprantu, kad lendu į purviną vandenį, bet negaliu palikti jame skęsti kolegų, kuriuos jūs taip stengiatės įmurkdyti kuo giliau.
Apie tai informavau ir man paskambinusią savivaldybės darbuotoją Ramunę Šeštokienę. Netikėtu skambučiu po radijo laidos, kurioje kalbinau Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininką ir savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorių, pasidalinau ir savo „Facebook“ paskyroje. Štai kaip atrodo visa citata:
„Ką tik paskambino Druskininkų mero atstovė, pasipiktinusi mano „neobjektyviu“ pokalbiu su Linu Slušniu ir Romu Sadausku-Kvietkevičiumi. Supratau, kad dabar ir aš su savo bendrapavardžiu druskininkiečiu turėsiu aiškintis etikos klausimus kokioje nors institucijoje. Prisipažinsiu – pirmas kartas. Toks rafinuotas pjudymas atrodo šlykščiai. Druskininkų savivaldybė renkasi snarglėto girtuoklio strategiją – geriau neprasidėti, nors ir matai, kad nepadoriai elgiasi, nes teks ilgai murkdytis purve. Pažadėjau temą pratęsti – tą planuoju ir padaryti.“ .
Kaip matote, aš savo žodžio laikausi ir temą pratęsiau. Taip pat buvau visiškai teisus, jog stengsitės ne paaiškinti visuomenei, kas vyksta Druskininkuose, o bandysite įvelti mane, kaip ir kitus žurnalistus, į asmeninį konfliktą, kad kitą kartą būtų lengviau paaiškinti, kodėl blogai rašo.
Gal įsižeis ir peržengs profesinės etikos ribas, o jūs galėsite apskųsti. Gal tai pamatę kiti lįsti nenorės. Tikiuosi – nepavyks. Bet tai jau klausimas, kuris priklausys ne nuo jūsų, o nuo žurnalistų bendruomenės, teismų, šalies vadovų. Juk įstatymai turi veikti. Net Druskininkuose.
Čia pateikiamas Druskininkų savivaldybės leidžiamo savaitraščio „Mano Druskininkai“ paskelbtas interviu su meru R.Malinausku.
danieliusnet
