Štai ėjom ir apėjom Daugų Didžiulio ežerą (foto+video)

Šeštadienio rytą, 2011 m. birželio mėn. 11 d.,8 val. aštuoni daugiausiai turintys drąsos daugiškiai Justina Kuzmickaitė, Eglė Dusevičienė, Rolandas Barniškis, Jonas Dusevičius, Danielius Jakubavičius, Ramūnas Kirkliauskas, Giedrius Rusinas ir vienintelis moksleivis 15-metis Laurynas Jakubavičius išsirengė į iš anksto suplanuotą žygį pėsčiomis aplink Daugų Didžiulio ežerą.Nors po nakties lietaus žolės bei medžių šakos merkė dalyvių drabužius, tačiau viskas
 sekėsi neblogai. Laikėmės pakrantės, todėl privalėjome apeiti ir Žydkapes. Salos kaime dėl pastatytos vielinės tvoros iki pat ežero, negalėjome praeiti krantu. Teko “pasidaryti” praėjimą patiems. Visur kitur sutikti poilsiaviečių žmonės mus sutiko šiltai, linkėjo sėkmės neįprastame žygyje. Daugų seniūnas Vydas Raudonis mums parodė jau keturias dienas jo sodyboje auginamus mažuosius apuokus, o jo žmona mus pavaišino ką tik nuskintomis braškėmis. Nors mums V.Raudonis toliau siūlė eiti pievomis ir keliu, mat pakrantė pilna pelkių ir brūzgynų, mes ėjome užsispyrusiai-kiek galima arčiau ežero kranto. Tik aš, Laurynas ir Rolandas buvome apsiavę ilgauliais batais, liaudiškai vadinamais “Čiabatais”, visi kiti penki turistai- tik bateliais. Visos neakivaizdinės ekspedicijos metu vyko atkakli žodžių kova: “Kuom apsiavus patogiau eiti?”. Kadangi oponentai nesutikdavo su mano siūlomu geriausiu apavu, juos vesdavau kuo šlapesnėmis apaugusiomis vietovėmis. Už nugaros girdėjosi kalbos, kad kitais metais jie daugiau jau neprisijungs prie žygio. Bus gana šito… Juokai ir anekdotai netilo visos kelionės metu. Ramūno Kirkliausko skanduotę “Labadiena, mes einame aplink Daugų ežerą! Kaip laikotės, kokios nuotaikos? ” išmokome visi kuo puikiausiai. 

Apie 18 val. stojome stovyklauti. Palapines į Padaugės kaimą, Varėnos raj. atvežė Edvinas Vanagas. Stipriausi stovyklautojai prie laužo nerimo iki pat paryčių. Tačiau juos prižadinus  7 val. kėlėsi be problemų. Nors galvojome, kad liko tik trečdalis kelio, netrukus įsitikinome, kaip smarkiai klydome. Sekmadienio kelionė beveik vien brūzgynais apkarto be galo, be krašto. Krisdavome stovyklauti bet kur, kaip sužeisti arkliai. Galiausiai pasiekę Doškonis, o netrukus ir Daugus, dėl atsiradusio tako, galėjome šiek tiek atsikvėpti ir vėl pasigrožėti “vien iš algos pastatytais” puikiais namais. 

15 val. finišavome vėl ties tuo pačiu Daugų “Tramplynu”. Nusifotografavome ir , šiltai atsisveikinę, išsiskirstėme galvose turėdami vėl naujų idėjų ir minčių apie kitus būsimus iššūkius.

Žygis pėsčiomis truko 16 val.(Šeštadienį ėjome 10 val. ir sekmadienį 6 val.) Pakrantėmis buvo nueita apie 45 kilometrai.

Dėkui visiems dalyvavusiems žygyje, likau nustebintas Justinos ir Eglės atkaklumu ir ištvermingumu. Pasak R. Barniškio, jis žygio pradžioje galvojo, kad tas paneles netrukus reiks nešti, tačiau įpusėjus, jis kardinaliai persigalvojo- kad tik toms panelėms nepriseitų jo pačio namo parnešti… 

Toliau Ramūno Kirkliausko nuotraukos: